Bernardas Bučas
Bernardas Bučas | |
---|---|
| |
Gimė | 1903 m. lapkričio 18 d. Naurašiliai, Smilgių valsčius |
Mirė | † 1979 m. gruodžio 21 d. Kaunas |
| |
Veikla | skulptorius
|
| |
Alma mater | Romos dailės akademija Briuselio karališkoji dailės akademija |
Bernardas Bučas (1903 m. lapkričio 18 d. Naurašiliai, Smilgių valsčius, Panevėžio r. – 1979 m. gruodžio 21 d. Kaune) – skulptorius.
Kilmė ir šeima
Tėvai – Bučai, mažažemiai valstiečiai.
Augo gausioje mažažemio valstiečio šeimoje. Brolis architektas Kazimieras Bučas. Bernardas buvo vyriausias vaikas šeimoje.
Šeima – žmona Salomėja Neris. 1936 m. gruodžio 12 d. vienoje Paryžiaus merijų susituokė su Salomėja Nerimi; – žmona Sofija Bučienė (Kinaitė); – žmona Onutė Bučienė (Kondrotaitė).
Vaikai – Saulius Bučas (1937 m. spalio 23 d. Kaune - ...); – Rasa Bučaitė (Karaškienė), muzikė; – Aušra Bučaitė (Dabrišienė), dailininkė.
Gyvenimo kelias
Mokėsi Smilgių pradžios mokykloje. G. Petkevičaitės-Bitės globojamas 1920–1926 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje piešimą dėstė tuomet jau žinomas skulptorius Juozas Zikaras.
1926–1928 m. studijavo Romos, 1928–1929 m. Briuselio karališkojoje dailės akademijoje.
1930 m. grįžo į Lietuvą. Atlikęs karinę tarnybą, nuo 1932 m. įsikūrė Panevėžyje, kur dirbo kaip laisvas menininkas. Nuo 1932 m. dalyvavo dailės parodose.
1936 m. rudenį gavo Švietimo ministerijos stipendiją. 1936–1937 m. tobulinosi Paryžiuje. Po studijų su šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Palemone, Kauno priemiestyje. Čia skulptorius pats projektavo ir statė namą, pasisodino didelį sodą.
1940–1941 m. dėstė Kauno prekybos vidurinėje mokykloje dekoravimą. Ilgus metus vadovavo Kauno „Dailės“ kombinato meno tarybai.
Kūryba
Sukūrė skulptūrų, skulptūrinių grupių, statulų, antkapinių paminklų, reljefų, biustų, tapybos ir grafikos kūrinių. Ankstyvajai kūrybai būdinga stilizacija, yra art deco bruožų, kompozicijos darbo tema realistiškesnės. Po karo sukurtos skulptūros natūralistinės.[1]
Žymiausi kūriniai:
- L. Didžiulienės-Žmonos antkapinis paminklas (Griežionėlės, 1932 m.)
- 3 bareljefai Žemės bankui (Kaunas, 1933–1935 m.)
- Antkapinis Maironio bareljefas (Kauno arkikatedra, 1934 m.)
- Mokytojos V. Būtėnienės antkapinis paminklas (Panevėžys, 1935 m.)
- Sėjėjas (1935 m., II variantas 1939 m.)
- Vaižgantas, biustas (Svėdasai, 1937 m.)
- Petras Vileišis, biustas (Kaunas, 1938 m.)
- Martynas Jankus, biustas (Kaunas, 1939 m.)
- Felikso ir Magdelenos Siručių antkapinis paminklas (Liudvinavas, c. 1948 m.)
- Pramonė ir žemės ūkis. Skulptūrinė grupė ant Žaliojo tilto, su P. Vaivada (Vilnius, 1951 m.)
- Salomėja Nėris (Kaunas, 1955 m.)
- Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, biustas (Panevėžys, 1970 m.)
Nuorodos, šaltiniai
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Bernardas Bučas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 550 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Skulptorius Bernardas Bučas“, parašė žurnalistė, rašytoja, poetė Saulutė Genovaitė Markauskaitė.
- http://kultura.lrytas.lt/istorija/kaip-bernardas-bucas-pravirkde-salomeja-neri.htm