Bielsko žemė

Bielsko žemė lenk. Ziemia bielska
←   ←   ← XIV a. – 1795 →   →
Administracinis centras:	Bielskas
XIV a.-1513:	Trakų vaivadija
1513-1793:	Palenkės vaivadija (ATR)
1793-1795:	Palenkės vaivadija (1793)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]]

Bielsko žemė (lenk. Ziemia bielska) - LDK Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki 1513 m. ir Palenkės vaivadijos 1513-1795 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės regione. Žemės buvo išsidėstę dabartinės Palenkės vaivadijos Bielsko, Balstogės, Hainuvkos ir Monkų apskrityse bei nedidelėje pietinėje Augustavo ir Grajevo apskričių dalyse. Žemių centras buvo Bielsko miestas. Žemėse taip pat yra šios didesnės gyvenvietės: Augustavas, Balstogė, Branskas, Bočkai, Choroščas, Goniondzas, Jasionuvka, Kleščelė, Knišinas, Narevas, Orla, Raigardas, Suražas ir Tikocinas. Šiaurėje nuo 1343 m. žemės ribojosi su Prūsija. Vakaruose ribojosi su Vizkos žemėmis ir Lomžos žemėmis, pietuose su Drohičino žemėmis ir Mielniko žemėmis, rytuose su Naugarduko vaivadija. Žemė turėjo du atstovus Lenkijos Karalystės Seime.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva. Iki XIV a. vidurio dalis žemių priklausė Haličo-Volynės kunigaikštystei. XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Žemė buvo sudaryta iš trijų atskirų dalių. Pirmoji dalis tai Bielsko ir Suražo miestų apylinkės, kurios anskčiau priklausė Drohičino žemėms. Antroji dalis tai Švienck Strumianų gyvenvietės apylinkės, kurias XIV a. užkariavo LDK iš Mazovijos. Trečioji dalis tai Goniondzo miesto apylinkės, kurias XIII a. iš Mazovijos užkariavo kryžiuočiai vėliau perdavę šias žemes LDK. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1569-1793 m. ATR, Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai. Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. žemės priskirtos naujai sudarytai Palenkės vaivadijai. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. didžioji dalis šių žemės atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui ir nedidelė dalis rytinių žemių atiteko Rusijos imperijos Slanimo gubernijai.

Bielsko seniūnai

• Pietkus – XV a. pirma pusė
• Račko Strocevičius – birželis 1447 m.
• Ivaška Dovojnovičius – 25.04.1454 m.
• Alekna Sakaitis – 1466 m. (arba 1481 m.), 25.10.1477 m.
• Bartošas Mantautaitis – apie 1481-1484
• Mikalojus Radvilaitis – 1486 – kovas 1490 r.
• Stretovičius Soltanas Aleksandrovičius – 11.02.1492 m. – 11.09.1493 m.
• Mykolas II Radvila – pab. 1493 m. – 7.09.1504 m.
• Janas Zaberezinskis – 27.08.1501 m. – 27.10.1501 m.
• Mykolas Glinskis – 5.10.1502 m., 28.01.1505 m. – 20.10.1506 m.
• Vaitiekus Kločka (1506-1512)
• Albertas Goštautas (1513-1536)
• Jonas Radvila III 1522 m.
• Semionas Kmita – 1526 m.
• Piotras Kaminskis – 1549-1553
• Jurgis Chodkevičius
• Mikalojus Kiška
• Pavelas Ščavinskis – 1589 m.
• Stanislavas Radzejevskis – 1599 m.
• Mykolas Danilovičius
• Aleksandras Korvinas Gosievskis
• Adamas Kazanovskis nuo 1638 m.
• Janas Klemensas Branickis
• Stefanas Mikalojus Branickis nuo 1683 m.

Literatūra

• Z. Gloger, Dawna ziemia bielska i jej cząstkowa szlachta. Warszawa 1873 r. s. 2.
• Marek Kietliński, Krzysztof Sychowicz, Wojciech Śleszyński: Kościoły a państwo na pograniczu polsko-litewsko-białoruskim (Źródła i stan badań) Białystok 2005. ISBN 83-88097-92-X