Bijutiškis
Bijutiškis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Bijutiškio bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Molėtų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Dubingių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 153 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
Bijutiškis – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės vakarus nuo Dubingių, prie kelio A14 Vilnius–Utena. Seniūnaitijos centras.
Stovi Bijutiškio Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1931 m.), yra biblioteka, paštas (LT-33019), Bijutiškio dvaras.
Geografija
Pro kaimą teka Stirnelė, šalia telkšo Stirnos ežeras.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Bijutiškis TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Bijutiškis paminėtas 1385 m., kuomet Ldk Jogaila vietovę kartu su Kernave padovanojo Vigandui Algirdaičiui. Bijutiškio vardas dar kartą minimas 1478 m., kai Nekrašo Eirudavičiaus našlė Ona Dubingių bažnyčiai užrašė kai kurias Bijutiškio dvarui priklausančias žemes, mišką, pievas, galvijų dešimtinę ir valstiečius. Nuo tada Bijutiškio vardas žinomas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir ne kartą minimas jos dokumentuose. XV a. Bijutiškyje buvo įkurta Dubingių bažnyčios altarija. Dar vieną altariją Bijutiškyje įkūrė Barbora ir Kristupas Giedraičiai 1542 m.
Bijutiškis rašytiniuose šaltiniuose dar minimas XVI a. antrojoje pusėje, kuomet tarpusavyje konfliktavo Bujutiškio dvaro savininkas Jeronimas Daugėla Narbutas ir Dubingių klebonas Povilas Baltramiejavičius. XVIII a. kaimas priklausė Valentinavičiams. Vienas jų – Juozapas Valentinavičius – 1791 m. Bijutiškyje pastatė medinę bažnyčią.
XIX a. 1-ojoje pusėje dvaras ir kaimas priklausė Giedraičiams. Šie dalyvavo 1863 m. sukilime prieš Rusijos imperiją. Už tai Bijutiškio dvaras buvo nusavintas ir perduotas Vilniaus gubernatoriui Jegorui Pavlovičiui Steblinui-Kamenskiui. Steblinas-Kamenskis sugriovė Bijutiškio katalikų bažnyčią ir jos vietoje pastatė mūrinę Šv. Kuzmos ir Šv. Damijano vardo cerkvę.
Po Pirmojo pasaulinio karo ir Lietuvos nepriklausomybės kovų Bijutiškis liko Lietuvoje. Čia 1926–1927 m. įkurta katalikų parapija, cerkvė nugriauta ir jos vietoje pastatyta medinė, dabartinė katalikų bažnyčia.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
–1947 m. | Molėtų valsčius | Utenos apskritis |
1947–1950 m. | Inturkės valsčius | |
1950–1971 m. | Bijutiškio apylinkės centras | Molėtų rajonas |
1971–1995 m. | Dubingių apylinkė | |
1995– | Dubingių seniūnija | Molėtų rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m. | ||||||
1905 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
10 | 53 (dvare) |
113 | 146 | 189 | ||
1984 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
184 | 244 | 240 | 154 | 153 | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Bijutiškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Bijutiškis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Bijutiškis loadmap.net
- ↑ Bijutiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 249 psl.
- Bijutiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 55 psl.