Bilirubinas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Bilirubin.svg

Bilirubinasgeltonos spalvos hemo skilimo produktas. Hemas randamas hemoglobine ir yra atsakingas už eritrocitų gebėjimą pernešti deguonįplaučių į kitus audinius.

Makrofagams ardant pasenusius ar nepilnaverčius eritrocitus hemoglobinas skaidomas į hemą ir baltyminę dalį globiną. Hemas toliau degraduojamas iki Fe2+, CO ir bilirubino. Bilirubinas prastai tirpsta vandenyje, tad iš blužnies į kepenis jį gabena kitas baltymas – albuminas (netiesioginis bilirubinas (NB)) Kepenų ląstelių (hepatocitų) lygiajame endoplazminiame tinkle bilirubinas paverčiamas į tirpų junginį (konjuguotą bilirubiną) prijungiant uridino difosfogliukuroninės rūgšties liekaną. Susidaro konjuguotas arba tiesioginis bilirubinas (TB). Vėliau kartu su tulžimi jis išskiriamas į dvylikapirštę žarną. Plonosiose žarnose nuo jo atskyla gliukurono rūgštis, susidaro mezobilirubinas. Iš jo - mezobilinogenas. Dalis mezobilinogeno (10-20%) grįžta atgal į kepenis ir ten suskaidomas į dipirolinius junginius. Kita dali mezobilinogeno storosiose žarnose virsta sterkobilinogenu. Šis šalinamas su išmatomis (250-300 mg/dieną) ir šlapimu (1-4 mg/dieną).

Gelta susergama, kai organizme per daug degraduojama hemoglobino ir yra sutrikęs bilirubino pašalinimas.

Parenchiminė gelta atsiranda del kepenų uždegimo, hepatocitų funkcijos sutrikimų. Prieš susergant gelta, sutrinka mezobilinogeno skaidymas kepenyse, todėl jo atsiranda kraujyje, vėliau ir šlapime. Vėliau, dėl kepenų stromos išburkimo, užspaudžiami tulžies latakai, sutrinka tiesioginio bilirubino nutekejimas i žarnyną, todėl jo padaugėja kraujyje ir šlapime atsiranda. Dėl sumažėjusio mezobilinogeno kiekio žarnyne, išmatos būna šviesios. Galiausiai, dėl kepenų destrukcijos, padaugėja ir netiesioginio bilirubino kraujyje.

Mechaninė gelta atsiranda dėl tulžies latakų obstrukcijos. Tulžis patenka į kraują, todėl padidėja TB kiekis kraujyje, jo atsiranda ir šlapime. Šlapimas patamsėja (bilirubinurija). Išmatos acholiškos, šviesios.

Hemolizinė gelta atsiranda dėl eritrocitų irimo padidėjusio. Kraujyje padidėja NB kiekis, tačiau jis nepereina inkstų barjero, todėl jo neatsiranda šlapime. Išmatos dėl padidėjusio NB kiekio labai patamsėja, šlapimas irgi (dėl sterkobilinogeno).

Naujagymių fiziologinė gelta atsiranda dėl nepakankamo kepenų aktyvumo ir didelio eritrocitų kiekio kraujyje. Padidėja NB kiekis kraujyje. Praeina po 2-5 dienų. Gydoma fenobarbitaliu, kuris aktyvina kepenų fermentus.

Bilirubinas yra sudarytas iš atviros tetrapirolo grandinės, kai tuo tarpu hemas sudaro tetrapirolinį žiedą, vadinamą porfirinu.

Bilirubinas panašus į dumblių išskiriamą pigmentą fikobiliną ir į augalų pigmentą fitochromą, naudojamus šviesos energijai (tiesiogiai ar netiesiogiai?) fiksuoti. Visi pigmentai yra atviros grandinės tetrapirolai. Bilirubinas, absorbavęs šviesos kvantą, keičia savo konformaciją ir tampa žymiai tirpesniu vandenyje. Ši jo savybė naudojama fototerapiniame gelta sergančių naujagimių gydyme.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+4687-44=4643 wiki spaudos ženklai).