Birštonas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lua error in Modulis:Ltadmv at line 121: attempt to index global 'admv' (a nil value).
Birštonas
   Birstonas COA.svg   
VytautasBirstone.png
Vytauto paminklas Birštone

Birštonas
54°36′11″N 24°01′41″E / 54.603°N 24.028°E / 54.603; 24.028 (Birštonas)Koordinatės:54°36′11″N 24°01′41″E / 54.603°N 24.028°E / 54.603; 24.028 (Birštonas)
Gyventojų: 2 916 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Bìrštonas
Kilmininkas: Bìrštono
Naudininkas: Bìrštonui
Galininkas: Bìrštoną
Įnagininkas: Bìrštonu
Vietininkas: Bìrštone
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-59009


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: BirštonasVikiteka

Birštonas – kurortinis miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, dešiniajame Nemuno krante. Birštono savivaldybės ir parapijos centras. Balneologinis ir purvo terapijos kurortas, kuriame išgaunami mineraliniai vandenys („Vytautas“, „Versmė“, „Danutė“, „Vaidilutė“ ir kt.).

Miestas XVI a. performuotas pagal Valakų reformos metu naudotą stačiakampį planą, XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą šią formą prarado. Pietinėje miesto dalyje, prie Nemuno, yra Vytauto parkas su Vytauto kalnu (85 m aukščio).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1909 m.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas, 85 m)
  • Dainų kalnelis
Legenda pomnik.svg Skulptūros:
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Birštono gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Birštono viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-59009)
RWB Krankenhaus.svg Poliklinika, ambulatorija, 2 sanatorijos
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Birštono muziejus, įkurtas 1967 m. Vytauto g. 9
  • Birštono sakralinis muziejus, įkurtas 2000 m. senojoje bažnyčios klebonijoje.
  • Privatus kulinarinio paveldo muziejus Pakalnės g. 3
Birštono kultūros centre yra didžiausias Lietuvoje vitražas „Lietuva“ (plotas 142 m², autorius Vytautas Švarlys).
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Žirgynas
  • Olimpinis irklavimo centras
ŪKIS

Didžiausia įmonė – „Birštono mineraliniai vandenys“.



Geografija[taisyti]

Nemuno kilpu regioninis parkas.png


Miestas išsidėstęs 39 km į pietus nuo Kauno ir 7 km į pietryčius nuo Prienų, dešiniajame Nemuno krante, upei apsukus kilpą. Miesto šiaurėje telkšo Birštono tvenkinys, pietryčiuose stūkso Birštono piliakalnis. Į Prienus per Žvėrinčiaus mišką veda asfaltuotas pėsčiųjų ir dviratininkų kelias (10 km).

Mieste yra Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Į pietus ir pietvakarius nuo Birštono miesto yra Birštono Vienkiemis. Kairiajame Nemuno krante prie Nemuno atsiveria Kunigo šaltinis.



Istorija[taisyti]

Pagal archeologų radinius žinoma, kad gyvenvietės šioje vietoje buvo mezolito ir bronzos amžiuose. Pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ 1382 m., kai maršalas Kunas fon Hatenšteinas žygio į Lietuvą metu kariuomenę padalijo į tris dalis – Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. Čia Birštonas minėtas kaip Birsten (Birstan) vietovė prie druskingų šaltinių. Tuo metu medinė Birštono pilis priklausė gynybinei Panemunės pilių sistemai, vėliau buvo Ldk Vytauto Didžiojo rezidencinė pilis. 1387 m. minimas miestelis.

Po Žalgirio mūšio Panemunės pilys neteko reikšmės ir Birštonas tapo Ldk Vytauto medžioklės plotu – iš apylinkių buvo suvaromi ir medžiojami žvėrys, ypač stumbrai. Čia nuo XIV–XV a. buvo kunigaikščių medžioklės Birštono dvaras, kurį mėgo ne tik Vytautas, bet ir Kazimieras Jogailaitis su sūnumis ir kunigaikštienė Elena. Šalia dvaro išaugęs miestelis 1518 m. jau vadinamas miestu, nuo 1529 m. – LDK neprivilegijuotų miestų sąraše, nuo 1539 m. gavo teisę rengti savaitinius turgus (suteiktos miesto teisės). XV–XVI a. čia buvo karališkasis kurortas, kuriame ilsėjosi Ldk Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Birštoną užrašė Barborai Radvilaitei.[6] Iki 1578 m. Birštone susidarė kvadratinė aikštė ir 4 gatvės, prie kurių buvo išmatuota 119 sklypų (97 užstatyti), gyveno 9 amatininkai.[7] XVII a. pradžioje pastatyta Birštono bažnyčia, bet pasibaigus Jogailaičių dinastijos valdymui ir augant Prienams, miestelis pradėjo nykti, nukentėjo per karus su rusais ir švedais. Atstatytas nesilaikant ankstesnio stačiakampio plano. 1782 m. miestelyje tegyveno 20 šeimų.

Nuo 1846 m. pradėti tirti druskingi šaltiniai, 1851 m. įkurtas kurortas, nuo 1855 m. pradėtos statyti gydyklos ir namai besigydantiems. Amžių sandūroje pastatyta rusiškųjų ir šveicariškųjų vilų. 1905 m. (ar 1906 m.[7]) per miestelio gaisrą nukentėjo beveik visa centrinė dalis. Prieš I pasaulinį karą Birštone kasmet gydydavosi apie 2000 žmonių. Per I pasaulinį karą miestas smarkiai nuniokotas, sudegė daug vasarnamių, daug pastatų išparduota. 1924 m. Lietuvos Raudonasis kryžius pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo modernizuoti kurortą, įrengti dumblo vonias, vandentiekį ir kanalizaciją, įvesti elektros apšvietimą. Taip Birštonas buvo atgaivintas, pastatyta sanatorijų („Tulpė“ vadinosi sanatorija Nr. 1), įrengtos purvo vonios, mineralinio vandens gydyklos.

II pasaulinio karo metu Birštonas beveik nenukentėjo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Birštonas tapo miesto tipo gyvenviete (kaip kurortas), 1966 m. birželio 22 d. – respublikinio pavaldumo miestu. Apie 1960 m. statant Kauno HE suformuotas pylimas, saugantis miestą nuo pakilusio Nemuno vandens. Nemuno vanduo tada užliejo didelę dalį kurorto su garsiosiomis „Birutės“ ir „Vytauto“ mineralinio vandens versmėmis, vanduo apsėmė ir miesto simboliu tapusią skulptūrą – žuvį, kuriai iš burnos tekėjo mineralinis vanduo.

1978 m. patvirtintas bendrasis Birštono planas (architektai A. Pucas ir kt.). 1995 m. patvirtintas Birštono herbas, įkurta Birštono miesto savivaldybė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191924 m. Birštono valsčiaus centras Alytaus apskritis
19241933 m. Jiezno valsčius
19331946 m. Birštono valsčiaus centras
19461950 m. miesto tipo gyvenvietė, Birštono valsčiaus centras Prienų apskritis
19501953 m. miesto tipo gyvenvietė Prienų rajonas Kauno sritis
19531966 m.
19661995 m. respublikinio pavaldumo miestas
19951999 m. Birštono miesto savivaldybė Kauno apskritis
1999 Birštono savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Birštono vardo kilmė nėra aiški. Yra dvi pagrindinės teorijos:[8]

  1. labiau tikėtina teorija, kad pavadinimas kilo nuo pavardės Birštonas (asmenvardinis vietovardis). Nors ši pavardė nėra dažna, bet paplitusi daugiausia Suvalkijoje (apie Marijampolę, Liudvinavą, Vilkaviškį). Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Kavarskas, Musteika, Sudargas).
  2. Birštonas – priesagos -onas vedinys nuo žodžio biržtva („beržynas“). Raidė ž palaipsniui suduslėjo į š.

Kurortas[taisyti]

Mineralinio vandens šaltinis

Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. 1846 m. Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis čia gydė pirmąją ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o Birštone ji pasveiko. Birštono mineralinių versmių vandenį ištyrė Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos profesorius Adolfas Abichtas.

1851 m. birželio 23 d. įkurtas Birštono kurortas (kiti šaltiniai nurodo, kad tik 1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti kurortą), ypač ėmęs vystytis po gretimo Stakliškių kurorto didelio gaisro 1857 m. XIX a. pabaigoje jau buvo žinomas balneologinis kurortas, aprašomas kurortų vadovuose. Iki I pasaulinio karo čia kasmet gydydavosi apie 2000 žmonių, veikė 72 vonios, pastatyti 3 viešbučiai su 200 numerių.

1927 m. pastatyta purvo gydykla durpes gydomajam purvui atveždavo iš Velniabliūdžio durpyno. 1933 m. pastatyta kurorto poliklinika, 1939 m. – 2 sanatorijos (Kauno ligonių kasos ir Kaišiadorių vyskupijos „Baltoji tulpė“), atidengtas paminklas J. Basanavičiui. 1947 m. įkurtos 2 sanatorijos, 1959 m. purvos gydyklos ir sanatorija Nr. 1 pavadinta „Tulpe“, sanatorija Nr. 2 – „Spaliu“, vėliau abi sujungtos 1975 m. Tais pat metais įkurta „Versmės“ sanatorija. Apie 1990 m. „Spalio“ sanatorija pervadinta „Tulpe“.

Birštonas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Sanatorijos („Tulpė“ ir „Versmė“) dirba ištisus metus. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, slidinėjimo centras, poilsiavietė „Birštono Nemuno vingis“. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidžioti oro balionu, pajodinėti, pasivažinėti karieta. Yra fizioterapijos gydyklos.

Išgaunamas „Vytauto“, „Birutės“, „Vaidilutės“, „Rūtos“ mineralinis vanduo.

Sportas[taisyti]

Futbolas[taisyti]

Krepšinis[taisyti]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2011 m.
1862 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1975 m. 1976 m.
234 1 317 1 518 2 600 2 600
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
2 350 3 537 3 225 2 646 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės[taisyti]

Miestų partnerystė[taisyti]

Seniūnaitijos[taisyti]

2009 m. įsteigtos 2 miesto seniūnaitijos:

  • Birštono 1-oji seniūnaitija: Žvėrinčiaus g., Pušyno g., Tylioji g., Jaunimo g., Kęstučio g. (nuo gatvės pradžios iki sankirtos su S. Dariaus ir S. Girėno g.), Šlaito g., Algirdo g., Vytauto g., Tulpių g., Muziejaus g., Vaižganto g., Nemuno g., J. Basanavičiaus g., Birutės g., Turistų g., Verknės g.
  • Birštono 2-oji seniūnaitija: Lelijų g., Kęstučio g. (nuo sankirtos su S. Dariaus ir S. Girėno g. iki gatvės pabaigos), S. Dariaus ir S. Girėno g., Vilniaus g., Druskupio g., B. Sruogos g., N. Silvanavičiaus g., Prienų g.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Birštonas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Бирштаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 3А (6) : Бергер — Бисы. С.-Петербургъ, 1891., 914 psl. (rus.){{#subobject:Birštonas (Бирштаны, ESBE) |Straipsnis=Birštonas |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Бирштаны |Žodyno tomas=Т. 3А (6) |Žodyno puslapis= 914 psl. }}
  3. Бирштаны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 260 psl. (rus.)
  4. Birštonas SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Birštonas loadmap.net
  6. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  7. 7,0 7,1 „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 47 psl.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 37–38 psl.
  • Birštonas. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 204 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 166–169 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+14817-634=14183 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 7% (+1088-886=202 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 1% (+155-0=155 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti