Biržų krašto muziejus
Biržų krašto muziejus „Sėla“ – muziejus Biržuose, įsikūręs Biržų pilies kunigaikščių Radvilų reprezentaciniuose rūmuose. Muziejaus steigėjas – Biržų rajono savivaldybės taryba.
Istorija
Muziejus įkurtas 1928 m. vasario 16 Biržų apskrities viršininko V. Rozmano iniciatyva, jį palaikė mecenatas Pranas Lembertas, gydytojas Jokūbas Mikelėnas, evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas Povilas Jakubėnas, agronomas, vertėjas Juozas Valiūnas ir kiti. 1928–1945 m. buvo Biržų apskrities, 1945–1949 m. Biržų apskrities etnografinis - kraštotyrinis, 1949–1991 m. - Biržų kraštotyros muziejus.
Iš pradžių muziejus veikė Reformatų g. 6 medinio pastato, kuris sudegė per karą, dviejuose kambariuose. 1931 m. muziejui pastatytas pastatas Rotušės g. 10, nes fonduose jau buvo apie 19 000 eksponatų. 1941 m. prasidėjus karui muziejus veiklos nenutraukė, bet per rusų puolimą 1944 m. dingo 1210 itin vertingų eksponatų, tarp jų 202 aukso ir sidabro monetų, 150 medalių, 36 senovinių ginklų. 1947 m. kovo 20 d. iš muziejaus į Biržų apskrities vidaus reikalų archyvą paimta 155 ryšuliai (apie 10 000 saugojimo vienetų) XVI a.–XX a. dokumentų. Jų likimas nežinomas. 1949 m. gegužės 27 d. muziejui atiduotas nenaudojamas stačiatikių bažnyčios pastatas Kęstučio g. 12., kuris neatitiko muziejininkystės reikalavimų. Tik 1956 m. parengta sovietinę ideologiją atitinkanti ekspozicija. 1963 m. pradėti pastato pritaikymo muziejui darbai. Nauja ekspozocija duris atvėrė 1969 m. 1980 m. muziejuje jau buvo 24 000 eksponatų. [1]
1988 m. muziejus iš buvusios bažnyčios perkeltas į restauruotus Radvilų rūmus, atidarytas 1989 m. kovo 9 d. minint 400 metines, kai Biržams suteiktos Magdeburgo teisės. 1991 m. muziejus pavadintas Biržų krašto „Sėlos“ muziejumi, nes Biržai yra senojoje baltų sėlių gyventoje Sėlos žemėje.
Ekspozicijos
Muziejuje sukaupta apie 109 900 eksponatų (2009 m.). Įrengtos 25 ekspozicijų salės. Jose pristatoma Biržų krašto priešistorė, miesto ir pilies, kunigaikščių Radvilų ir grafų Tiškevičių XVI a.-XX a. istorija, 1795–1915 m. Rusijos imperijos valdymo bei 1918–1940 m. nepriklausomos Lietuvos laikotarpiai, tremties, 1940–1956 m. pasipriešinimo okupaciniams režimamas istorija.
Yra Biržų krašto religinių konfesijų istorijos, raštijos ir meno, sportinio gyvenimo ekspozicijos. Muziejuje saugoma Brastos Biblija, išleista Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565 m.), vienas pirmųjų III Lietuvos Statuto leidimų lenkų kalba (išverstas apie 1614 m.), Biržų pilies ir Biržų senamiesčio archeologiniai radiniai, tarp jų XVI a.-XVIII a. koklių kolekcija. Muziejuje lankytojai gali pamatyti vienintelę Lietuvoje atstatytą autentišką XVII a. pabaigos koklinę krosnį. Pateikiami Biržų krašto išeivių ir jų artimųjų dovanoti daiktai – meno dirbiniai, knygos, medaliai, asmeniniai daiktai. Muziejaus bibliotekoje yra apie 17 000 knygų. [2]
Muziejaus veikla
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ filialas – Vabalninko muziejus. 1991 m. muziejus tapo Baltijos šalių tarptautinės pilių muziejų asociacijos nariu. 1995 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, o 2003 m. – su Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomuoju pulku Rukloje.
Lankytojai gali dalyvauti folklorinėje programoje „Žaldoko alus“. 2009 m. muziejaus ekspozicijas aplankė 36 390 lankytojų.
Direktoriai
- 1947–1949 m. Jonas Dilys
- 1949–1950 m. R. Dargelis
- 1950 m. A. Šitikova
- 1950–1952 m. J. Dobkevičiūtė
- 1952–1953 m. Vilius Grytė
- 1954–1958 m. Petras Zalinkevičius
- 1958–1975 m. Regina Drevinskienė
- 1975–1979 m. E. Murauskienė
- 1980–1999 m. Algimantas Baublys
- 1999–2003 m. Eugenijus Mikalajūnas
- nuo 2003 m. Gintaras Butkevičius
Šaltiniai
- ↑ Eugenijus Mikalajūnas. „Sėlos“ muziejui-75: praeitis ir dabartis. Lietuvos muziejai. 2003 m.
- ↑ Biržų krašto muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
| ||||||