Birželio 18

Birželio 18 yra 169-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 170-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 196 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Erdmantas – Erdmantė – Erdmas – Erdmė – Erdmilas – Erdmilė – Erikas – Julita – Rytė – Rytis – Venancijus – Venantas.

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1919 – nustatyta pirmoji Lietuvos – Lenkijos demarkacijos linija.

Gimimo dienos

• 1864 m. – Jonas Kriaučiūnas, lietuvių spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. 1941 m.).
• 1872 m. – Jonas Mackevičius, Lietuvos dailininkas tapytojas, akvarelistas (m. 1954 m.).
• 1879 m. – Bernardas Kadatis (Kadata), Lietuvos astronomas, geodezininkas, pedagogas (m. 1957 m.).
• 1887 m. – Vladas Dubas, Lietuvos romanistas, literatūros tyrinėtojas, romanistas, laisvamanis (m. 1937 m.).
• 1892 m. – Jonas Juodišius, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1950 m.).
• 1902 m. – Vytautas Alantas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (m. 1990 m.).
• 1926 m. – Alla Baubinienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, šeimos medicinos pradininkė Lietuvoje.
• 1927 m. – Antanas Poviliūnas, žemės ūkio ekonomistas, VU profesorius.
• 1928 m. – Leonas Gylys, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1991 m.).
• 1929 m. – Grigorijus Kanovičius, rašytojas prozininkas, dramaturgas, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius.
• 1931 m. – Jonas Mockus, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
• 1932 m. – Jefremas Maiminas, Lietuvos ir Rusijos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras. L. Kantorovičiaus sekėjas. Vienas matematinių metodų taikymo ekonominiams tyrimams Lietuvoje pradininkų (m. 2000 m.).
• 1944 m.:
  • Audronė Gaižiūnienė-Simonaitytė, chorvedė ir dainininkė (lyrinis sopranas).
  • Stanislovas Petkevičius, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis veikėjas.
• 1946 m. – Regina Maciūtė, Lietuvos dainininkė (sopranas), pedagogė.
• 1949 m. – Lechas Kačinskis, lenkų teisininkas, teisėtyrininkas laboralistas, Gdansko universiteto profesorius, politinis veikėjas, Lenkijos Respublikos prezidentas (2005-2010), teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Varšuvos meras (m. 2010 m.).
• 1950 m. – Jonas Katauskis, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Irena Palionienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m.:
  • Janina Krūminienė, finansininkė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Valdas Sirutkaitis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1954 m.:
  • Edmundas Andrijauskas, Lietuvos architektas.
  • Julijus Lozoraitis, Lietuvos aktorius, režisierius, žurnalistas.
• 1955 m. – Algimantas Gaubas, Lietuvos ir Šiaulių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1957 m. – Laimantas Jonušys, vertėjas, literatūros kritikas. Verčia daugiausia iš anglų kalbos.
• 1962 m. – Sigitas Karlonas, pedagogas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1266 m.:
  • Gotartas, XIII a. lietuvių kunigaikštis.
  • Liumbis, lietuvių kunigaikštis, vienas iš Nalšios žemės kunigaikščių.
• 1839 m. – Jurgis Radzinskas, Romos katalikų kunigas, Augustavo vyskupijos kanceliarijos notaras (g. 1802 m.).
• 1891 m. – Otas Tišleris, vokiečių archeologas. (g. 1843 m.).
• 1990 m. – Stasys Jameikis, Lietuvos žurnalistas, skautų vadovas (g. 1914 m.).
• 1991 m. – Julijonas Steponavičius, Vilniaus arkivyskupas (g. 1911 m.).
• 1994 m. – Pranas Vainauskas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (g. 1899 m.).
• 1998 m. – Jonas Janickis, Lietuvos chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. R. Bunseno ir M. Faradėjaus mokslinių draugijų narys (g. 1906 m.).
• 2003 m. – Steponas Matulis, Romos katalikų kunigas, MIC, vienuolis marijonas, bažnyčios istorijos mokslų daktaras (g. 1918 m.).
• 2004 m. – Nijolė Kristina Gailiūtė–Sadukienė, Lietuvos lėlių teatro aktorė (g. 1936 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1782 - Šveicarijoje užfiksuota paskutinė žinoma mirties bausmė už raganavimą;
• 1815 – Napoleonas pralaimėjo Vaterlo mūšį;
• 1949 – Lechas Kačinskis, Lenkijos prezidentas. Žuvo 2010 m.
• 1981 – atrastas AIDS virusas.

Gimimo dienos

• 1332 m. – Jonas V Paleologas, Bizantijos imperatoriaus Androniko III Paleologo ir Anos Savojietės sūnus. Jis tapo imperatoriumi po tėvo mirties 1341 m., tada jam buvo 9 metai (m. 1391 m.).
• 1831 m. – Johann Martin Schleyer, katalikų kunigas, poetas ir filantropas. 1880 m. sukūrė dirbtinę kalba volapiuką (m. 1912 m.).
• 1845 m. – Charles Louis Alphonse Laveran, 1907 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1922 m.).
• 1870 m. – Eduaras Le Rua, Prancūzijos filosofas. Katalikiškojo modernizmo atstovas (m. 1954 m.).
• 1886 m. – Džordžas Meloris, anglų alpinistas, trijų pirmųjų britų ekspedicijų į Everestą dalyvis. Trečiosios ekspredicijos metu, 1924 m. birželio mėnesį Meloris ir jo porininkas Endriu Irvainas (Andrew Irvine) kopdami į viršūnę dingo Everesto šiaurės rytų šlaite. 1999 m. Melorio kūnas buvo aptikas 8160 m aukštyje. Iki šiol nėra aišku, ar Meloriui bei Irvainui pavyko pasiekti Everesto viršūnę (m. 1924 m.).
• 1892 m. – Nilsas Karlebiu, Švedijos spaudos ir politinis veikėjas, Švedijos socialdemokratų ideologas (m. 1926 m.).
• 1907 m. – Varlamas Šalamovas, Rusijos rašytojas, politinis kalinys, „Kolymos apsakymų“ autorius (m. 1982 m.).
• 1918 m.:
  • Franco Modigliani, 1985 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 2003 m.).
  • Džeromas Karlis, JAV fizikochemikas ir kristalografas, Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1924 m. – George Lawrence Mikan, Jn., buvęs profesionalus krepšininkas, laikomas vienu iš pirmųjų žvaigždžių NBA lygoje (m. 2005 m.).
• 1929 m. – Jurgenas Habermasas, vokiečių filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys.
• 1932 m. – Dudley Robert Herschbach, 1986 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1936 m. – Ronald Runaldo Venetiaan, Surinamo prezidentas (1991–1996 m. ir 2000 m.). Pirmas jo prezidentavimas buvo nuo 1991 iki 1996 m., vėliau prezidentu tapo Jules Wijdenbosch. 2000 m. rugpjūčio 12 d. Venetiaan laimėjo rinkimus ir vėl tapo Surinamo prezidentu. 2005 m. dar kartą išrinktas ir iki šiol jis buvo Surinamo prezidentas.
• 1942 m.:
  • James Paul McCartney, vienas iš britų muzikos grupės The Beatles narių, šiuo metu dainuoja, groja ir rašo dainas kaip atskiras atlikėjas.
  • Thabas Mbekis, Pietų Afrikos Respublikos politinis lyderis ir prezidentas (1999–2008 m.).
• 1951 m. – Elijas di Rupas, Belgijos politinis veikėjas, Valonijos ministras pirmininkas.
• 1952 m. – Izabela Roselini, italų aktorė.
• 1975 m.:
  • Aleksandrs Koļinko, Latvijos futbolo rinktinės žaidėjas esantis be klubo.
  • Avery John, futbolininkas, Trinidado ir Tobago rinktinės ir D.C. United klubo gynėjas.
• 1981 m. – Marco Streller, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir FC Basel klubo puolėjas.
• 1986 m. – Rišardas Gaskė, profesionalus Prancūzijos tenisininkas. Per savo karjerą Rišardas laimėjo 5 ATP titulus. 2007 metais Gaskė pateko į Vimbldono pusfinalį bei kvalifikavosi į metų baigimo čempionatą (Tennis Masters Cup). Šiuo metu jis ATP reitinge užima 52 vietą.
• 1987 m.:
  • Madara Palameika, Latvijos lengvaatletė, kuri specializuojasi ieties metimo rungtyje. Šalies nacionalinio rekordo savininkė.
  • Marcelo Moreno Martins, Bolivijos futbolininkas, nacionalinės rinktinės ir Ukrainos Shakhtar Donetsk klubo puolėjas.

Mirtys

• 741 m. – Leonas III Isauras, Bizantijos imperatorius 717-741 m. Isaurų dinastijos pradininkas (g. 675 m.).
• 1887 m. – Konstantinas Grevingkas, Estijos mokslininkas geologas, tyrinėjęs Lietuvos geologinę sandarą (g. 1819 m.).
• 1928 m. – Roald Engelbregt Gravning Amundsen, norvegų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas (g. 1872 m.).
• 1931 m. – Oskaras Minkovskis, vokiečių patofiziologas, terapeutas. Matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio brolis (g. 1858 m.).
• 1936 m. – Maksimas Gorkis, žymus rusų rašytojas ir publicistas. Socrealizmo literatūros pradininkas. Ilgą laiką gyveno Italijoje (g. 1868 m.).
• 1971 m. – Paulis Kareris, Šveicarijos chemikas organikas ir biochemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1889 m.).
• 1974 m. – Georgijus Konstantinovičius Žukovas, Tarybų Sąjungos maršalas, kurio vadovaujama kariuomenė Antrojo pasaulinio karo metu atrėmė vokiečių puolimą bei vėliau užėmė Vokietijos sostinę Berlyną (g. 1896 m.).

Šaltiniai

Vikiteka