Birutė Pūkelevičiūtė
| Birutė Pūkelevičiūtė | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1923 m. rugpjūčio 12 d. Kaune |
| Mirė | † 2007 m. rugsėjo 21 d. |
|
| |
| Veikla | JAV lietuvė, poetė, romanistė, aktorė
|
Birutė Pūkelevičiūtė (g. 1923 m. rugpjūčio 12 d. Kaune – † 2007 m. rugsėjo 21 d.) – JAV lietuvė, poetė, romanistė, aktorė.
Gyvenimo kelias
1941 m. Kaune baigė gimnaziją, debiutavo kaip aktorė. Nuo 1941 m. studijavo VDU žurnalistiką ir germanistiką. 1944 m., gresiant sovietų okupacijai, kaip ir nemaža dalis lietuvių intelektualų, rašytojų bei menininkų, pasitraukė į Vokietiją, o karui pasibaigus emigravo į Kanadą. Monrealyje subūrė lietuvių teatro trupę ir parašė pirmąją poezijos knygą. 1965 m. persikėlė į JAV ir įsitvirtino kaip romanistė, tačiau teatrinės veiklos nenutraukė. 1998-aisiais grįžo į Lietuvą. Kūryba apdovanota ne viena premija išeivijoje ir versta į įvairias kalbas.[1] Nuo 1998 m. B.Pūkelevičiūtė buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė.[2]
Kūryba
1957 m. scenai pritaikė ir režisavo K. Borutos „Baltaragio malūną“, 1958 m. pastatė B. Sruogos „Milžino paunksmę“, paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles.
B.Pūkelevičiūtė debiutavo eilėraščių knyga „Metūgės“ (1952 m.). Rašytoja išleido romanus „Aštuoni lapai“ (1956 m.), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970 m.), „Naujųjų metų istorija“ (1974 m.), „Devintas lapas“ (1982 m.), apsakymų bei apybraižų rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“ (1982 m.), poemų knygą „Atradimo ruduo“ (1990 m.).
Rašytoja parašė eiliuotų pasakų vaikams: „Daržovių gegužinė“ (1973 m.), „Kalėdų dovana“ (1973 m.), „Peliukai ir plaštakės“ (1973 m.), „Klementina ir Valentina“ (1974 m.), „Skraidantis paršiukas“ (1974 m.), straipsnių apie išeivijos teatrą bei literatūros klausimais.[2] Paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą („Aukso žąsis“, 1965 m.).
Nuo pat pirmojo eilėraščių rinkinio („Metūgės“, 1952 m.) pasirodymo B. Pūkelevičiūtė ryškiai išsiskyrė savo originalumu, laisvamaniškumu ir feministinėmis tendencijomis. „Metūgės“ įtvirtino autorę kaip vieną savičiausių išeivijos poezijos autorių. [3]
Apdovanojimai
Rašytoja apdovanota įvairiais apdovanojimais, vienas iš jų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas.[2]
Šaltiniai
- Birutė Pūkelevičiūtė. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfBirutė PūkelevičiūtėVaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfBirutė Pūkelevičiūtė