Birutė Valionytė
| Birutė Valionytė | |
|---|---|
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį: Negalima išsaugoti failo miniatiūros
| |
|
| |
| Gimė | 1956 m. spalio 7 d. Girsteikiškiai, Rokiškio rajonas |
|
| |
| Veikla | Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė
|
|
| |
| Alma mater | Lietuvos žemės ūkio akademija |
Birutė Valionytė (g. 1956 m. spalio 7 d. Girsteikiškių kaime, Rokiškio rajonas) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė.
Biografija[taisyti]
1974 m. baigė Biržų II-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. - Kauno A. Kvedaro miškų technikumą, o 1983 m. - Lietuvos žemės ūkio akademijos miškų fakultetą.
1974-1978 m. Biržų miško pramonės ūkio Kirdonių girininkijos girininko padėjėja, 1978-1990 m. Biržų miškų ūkio medelyno viršininkė. 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatė, dirbo Gamtos apsaugos komisijoje. 1992-1993 m. bedarbė. 1993 m. birželio - gruodžio mėnesiais Krašto apsaugos ministerijos vyr. specialistė, o nuo gruodžio iki 1994 m. spalio mėnesio - ne pelno organizacijos studijos „Pro Patria“ vadybininkė. 1994-1997 m. Susisiekimo ministerijos Aplinkos apsaugos ir eismo saugumo departamento direktorė, nuo 1997 m. kovo - Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo skyriaus viršininkė.
1985-1990 m. TSKP narė, 1988-1990 m. - Lietuvos Žaliųjų parlamento; 1989-1990 m. - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, nuo 1990 m. Lietuvos Sąjūdžio narė. 1990-1992 m. LR AT Jungtinės Sąjūdžio frakcijos, vėliau Nuosaikiųjų frakcijos narė. 1988 m. Biržuose su kitais įkūrė Žaliųjų judėjimo klubą „Agaras“.[1].
Visuomeninė veikla[taisyti]
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė. Organizavo klubo narių keliones Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo dabartinių Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijose keliais. Kelionėse sukaupė daug LDK pilių ir dvarų nuotraukų, išleido kelis jų albumus.
Bibliografija[taisyti]
- Didžioji Lietuva, I t., Vilnius, Artlora, 2009 m. ISBN 978-9955-50-828-1
- Didžioji Lietuva, II t., Vilnius, Artlora, 2009 m. ISBN 9955-50-830-2
- Didžioji Lietuva. Paveldas Baltarusijoje. / Greater Lithuania. The Heritage In Belarus. Vilnius, Artlora, 2010 m. ISBN 978-9955-50-832-8
- Didžioji Lietuva, III t., Vilnius, Artlora, 2012 m. ISBN 978-9955-50-835-9
Šaltiniai[taisyti]
| ||||||