Biruta Baumanė
| Biruta Baumanė latv. Biruta Baumane | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1922 m. birželio 6 d. Kalnamuiža, Tervetės valsčius |
|
| |
| Veikla | latvių tapytoja
|
Biruta Baumanė (latv. Biruta Baumane, g. 1922 m. birželio 6 d. Kalnamuiža, Tervetės valsčius) – latvių tapytoja.
Biografija
Mokėsi Tervetės vidurinėje mokykloje, kurioje mokytojavo jos tėvai Liucija ir Fricis Fridbergai. 1940 m. baigė Jelgavos gimnaziją. 1940–1941 m. mokėsi pas dailininką R. Sutą. 1941–1943 m. studijavo filosofiją Latvijos universiteto Filosofijos faluktete, jį uždarius perėjo į Filologijos fakultetą, bet 1948 m. baigė Latvijos dailės akademiją.
1951 m. ištekėjo už skulptoriaus Karlio Baumanio, 1953 m. gimė duktė Lainė (dailininkė Lainė Kainaizė).[1]
Kūryba
Nutapė buitinės tematikos žanrinių kompozicijų (ciklas „Latgalių vestuvės“ 1967–1969 m., „Trys žvejų kurtos“ 1969 m., „Valstiečiai“ 1970 m.), portretų („Autoportretas naktį“ 1965 m.), peizažų („Senas žvejų uostas Ventspilyje“ 1969 m.), figūrinių kompozicijų su cirko, teatro, liaudies švenčių motyvais („Už kulisų“ 1973 m., „Linksmasis smuikininkas“ 1974 m., „Klounas ir akrobatė“ 1975 m., diptikas „Cirkas“ 1980 m.), aktų, natiurmortų. Ankstyvieji kūriniai prislopintos ochros spalvos, vėlesnieji ryškių, lokalių spalvų. Paveiksluose dažnai išlieka drobės faktūra, neuždažyto grunto lapai.[2] Nuo 1956 m. dalyvavo parodose.
Šaltiniai
- ↑ Biruta Baumane
- ↑ Ramutė Rachlevičiūtė. Biruta Baumanė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 725 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||