Boleslovas Jaloveckis
| Boleslovas Jaloveckis | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1846 m. rugpjūčio 10 d. Saldutiškis, Rusijos imperija |
| Mirė | † 1918 m. Petrogradas, TSRS |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Anelė Vitkevičiūtė |
| Vaikai |
Jadvyga |
|
| |
| Veikla | Inžinierius, generolas, politikas, dvarininkas
|
Boleslovas Jaloveckis (1846 m. rugpjūčio 10 d. Saldutiškyje, Rusijos imperija – 1918 m. Petrograde, TSRS) – karo inžinierius, politikas, generolas, dvarininkas.
Biografija
Gimė 1846 m. rugpjūčio 10 d. Saldutiškyje. XIX a. pab.–XX a. pr. valdė Saldutiškio dvarą. Valdė ir Kuktiškių dvarą. 1906 m. kaip Švenčionių apskrities atstovas, dalyvavo Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje. Buvo didžiosios Lietuvos valstybės šalininkas, prie kurios lygiomis teisėmis kvietė jungtis lenkus ir baltarusius. 1907 m. Vilniuje lietuvių ir lenkų kalbomis išleido „Lietuva ir jos reikalai, tautiškas Lietuvos katekizmas“. Nuo 1909 m. bendradarbiavo Vilniuje leistame laikraštyje „Litwa“. Saldutiškyje jis užveisė retų augalų dendrologinį parką. Mirė 1917 m. Sankt Peterburge nuo šiltinės.[1] B. Jaloveckis buvo labai turtingas žmogus, nes valdė didelę dalį Rusijos geležinkelių ir metalurgijos pramonės akcijų, gausiai rėmė Lietuvos pabėgėlius Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo metais.[2]
Jo sūnus Mečislovas (1876–1962), baigęs diplomatų mokyklą Peterburge, vėliau politechnikos institutą Halėje, turėjo agronomijos daktaro laipsnį.[3] Vilniuje paruošė piešinių, pieštų akvarele, kuriuose vaizduojama 1500 dvarų, albumą. 2007 m. liepos 1 d. Lentupio geležinkelio stotyje B. Jaloveckiui atminti pastatytas biustas.
Šaltiniai
- ↑ "Saldutiškio dvaro istorija: apie ką byloja šaltiniai...." udiena.lt. 2015-07-09. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Saldutiškio dvaras
- ↑ Utenos krašto enciklopedija
Literatūra
- Андрэй КІШТЫМАЎ. Беларусь на вузкай каляіне. – «Спадчына», 2002, № 4
- Российский государственный исторический архив. Фонд 1278. Опись 1 (1-й созыв). Дело 75. Лист 4; Фонд 1327. Опись 1. 1905 год. Дело 141. Лист 59; Дело 143. Лист 13 оборот.