Bresto apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Bresto apskritis
brus. Берасьцейскі павет
lenk. Powiat brzeskolitewski

POL województwo trockie IRP COA.svg
 
POL województwo podlaskie IRP COA.svg

1566 – 1795

Vaizdas:Flag of the Habsburg Monarchy.svg
 
Flag of Russia.svg

Bieraściejski paviet. Берасьцейскі павет.svg

Apskritis LDK sudėtyje 1566-1795 m.

Administracinis centras: Brestas
1566-1795: Coat of Arms of Bieraście Voivodeship.svg Bresto vaivadija
Plotas: 11 700 km² ({{{plotasmetai}}})

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]]

Bresto apskritis (brus. Берасьцейскі павет, lenk. Powiat brzeskolitewski) - LDK Bresto vaivadijos nuo 1566 iki 1795 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės Baltarusijos pietvakariuose ir Lenkijos rytuose. Apskrities centras buvo Bresto miestas. Šiaurėje ribojosi su Valkavisko apskritimi, šiaurės rytuose su Slanimo apskritimi, rytuose su Pinsko apskritimi, pietuose su Voluinės vaivadija, pietvakariuose su Liublino vaivadija, vakaruose su Palenkės vaivadija.

Istorija

Apskritis įkurta 1566 m., kai iš pietinių Trakų vaivadijos žemių įkurta Bresto vaivadija. Apskritis sudaryta iš rytinių Palenkės vaivadijos žemių: Kobryno, Bresto ir Kameneco.

Po Liublino unijos nuo 1596 m. iki 1616 m. iš apskrities prie Palenkės vaivadijos, Mielniko žemės buvo prijungtos Bukovicės, Horodiščės, Jablono, Kozeradų, Palenkės Mendzyžeco, Polubičės, Rosošo ir Vitulino gyvenvietes.[1]

Apskritis iki 1793 m. priklausė Bresto vaivadijai, 1793-1795 m. naujai įkurtai mažesnei Bresto vaivadijai. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo į rytus nuo Vakarinio Bugo buvusios teritorijos atiteko Rusijos imperijos, Slanimo gubernijos, Bresto apskričiai, o vakarinės žemės Habsburgų monarchijos Vakarų Galicijos, Palenkės Bialos cirkului.

Suskirstymas

Apskritį sudarė 5 seniūnijos: Bresto, Ziolavo, Kamenecas, Kobryno ir Šarašovo seniūnijos.

Didžiausios apskrities gyvenvietės buvo: Palenkės Biala, Biaroza, Višnicė, Vovčinas, Vysokajė, Hana, Garadzišča, Dzivinas, Kamianecas, Kobrynas, Kodenis, Dokuduv Piervšai, Palenkės Mendzyžecas, Pružanai, Piščacas, Ružanka, Slavatičė, Vlodava, Čarnavčycai, Šarašovas ir Palenkės Januvas.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Міхаіл Спірыдонаў. Агляд працы: Michaluk, Dorota. Ziemia mielnicka wojwództwa podlaskiego w XVI—XVII w: Osadnictwo, własność ziemska i podziały kościelne. Torn, 2002. 220, 11 map. // «Беларускі гістарычны агляд». Том 9. Сшытак 1—2 (16—17), снежань 2002

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 101% (+4944-0=4944 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-47=-47 wiki spaudos ženklai).