Bresto vaivadija

1566 – 1795

	Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg

Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)

Valstybė:

Abiejų Tautų Respublika

Provincija:

LDK

Administracinis centras:

Lietuvos Brasta

Pavietai:

2

Vaivada:

Bresto vaivada

Plotas:

40 600 km²

[[Kategorija:Šablonas:Country data Abiejų Tautų Respublika istoriniai administraciniai vienetai]]

Bresto vaivadija arba Lietuvių Brastos vaivadija – (lenk. Województwo brzesko-litewskie, lot. Palatinatus Brestensis) – nuo 1566 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569-1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė - Lietuvos Brasta, plotas 40 600 km².

Vaivadija 1513 m. atskirta nuo Palenkės vaivadijos ir įsteigta 1566 m. pertvarkius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinį padalijimą.

Naugarduko vaivadijai priklausė du pavietai:

Karaliaus stalo valdoms priklausė Kobrino ekonomija (centras Breste) ir Pinsko ekonomija. Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas abiejuose pavietų centruose.

Pagrindiniai miestai: Lietuvos Brasta, Pinskas, Turovas, Radvilų Biala, Kodenis, Volčinas, Lietuvos Kamenecas, Vlodava.

Atstovavimas

Bresto vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Bresto vaivada ir Bresto kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Miesto seniūnus turėjo Brestas, ir Pinskas.

Vaivada

Pagrindinis straipsnis – Bresto vaivada.

Pirmuoju Bresto vaivada 1566 m. tapo Jurgis Iljiničius, bet netrukus jį pakeitė Jurgis Tiškevičius Lohoiskis.

Bresto vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Bresto vaivada turėjo dvidešimt devintą pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.