Bronislovas Laurinavičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bronislovas Laurinavičius
Kunigas Bronislovas Laurinavičius.jpg

Gimė 1913 m. liepos 17 d.
Baltarusijoje, Astravo r. Gėniūnų kaime, Gervėčių parapijoje
Mirė 1981 m. lapkričio 24 d. (68 m.)
klebonas tragiškai žuvo Vilniuje

Veikla
kunigas

Bronislovas Laurinavičius (1913 m. liepos 17 d. Baltarusijoje, Astravo r. Gėniūnų kaime, Gervėčių parapijoje – 1981 m. lapkričio 24 d. klebonas tragiškai žuvo Vilniuje. Palaidotas Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje) – Švenčionėlių parapijos klebonas.

Biografija[taisyti]

Gimė 1913 m. liepos 17 d. Baltarusijoje, Astravo r. Gėniūnų kaime, Gervėčių parapijos religingoje ir darbščioje ūkininkų šeimoje. Šeimoje augo penki vaikai. Vaikystė buvo sunki. Iš mažens teko daug dirbti: ganyti gyvulius, padėti tėvams dirbti žemę, nuimti derlių, paruošti žiemai šieną ir atlikti kitus namų ūkio darbus. Nuo mažens buvo labai geros širdies, visada pastebėdavęs kitus, jų rūpesčius ir stengėsi padėti. Labai norėjo mokytis. Nuo septynerių metų mokėsi privačiai pas kaimo mokytoją, o nuo keturiolikos metų mokėsi mokykloje prie lietuvių švietimo draugijos skyriaus „Rytas“. 1929 m. išvyko mokytis į Vilnių.

Bronislovas Laurinavičius, tarnaudamas įvairiose parapijose, stengėsi reikiamai prižiūrėti bažnyčias. Jis praplėtė ir atnaujino Ceikinių, labai gražiai suremontavo Adutiškio ir Kalesninkų bažnyčias, išdekoravo jų interjerą. Kalesninkų parapijiečiai prisiminė kleboną, kaip labai darbštų ir gerą šeimininką. Jis padarė bažnyčiai antrus, žieminius langus, įvedė elektrą. Lankydavo parapijiečius namuose, moraliai ir materialiai rėmė žmones, turinčius sveikatos negalią.

Atvykęs į Švenčionėlių parapiją, klebonas Bronislovas Laurinavičius nutarė gauti leidimus ir pastatyti mūrinę bažnyčią, kurios statybos darbus nutraukė prasidėjęs karas. Tuo laikmečiu tai buvo neįgyvendinama svajonė. 1957 m. klebonas pakvietė jį pavaduoti kitą kunigą, o pats su keturiais bažnyčios komiteto nariais išvyko į Maskvą prašyti leidimo statyti Švenčionėliuose bažnyčią. Jų prašymui nebuvo pritarta. Labai valingo, kantraus, užsispyrusio klebono Bronislovo Laurinavičiaus didelių pastangų dėka, buvo leista statyti karo metais nutrauktos bažnyčios statybą.

19571959 m. parapijoje su Bronislovu Laurinavičiumi kartu tarnavo vikaras Algirdas Miškinis (19301989). Sunkiu laikotarpiu, kai labai norėjosi kuo greičiau baigti statyti bažnyčią, labai trūko pinigų. Vikaras Algirdas Miškinis keliavo po Lietuvą, rinko aukas bažnyčios statybai. Labai aktyviai talkinant parapijiečiams, kartu su klebonu Bronislovu Laurinavičiumi, šiam sėkmingai vadovaujant, bažnyčia Švenčionėliuose 1959 m. buvo pastatyta. Kiek vėliau buvo pastatyta ir dviaukštė mūrinė klebonija.

Bronislovas Laurinavičius buvo estetas, puikiai grožį jaučiantis ir suprantantis kunigas. Įrengdamas bažnyčios interjerą, kad ir labai sunkiu metu, jis pirmenybę teikė estetiniams kriterijams. Jis turėjo visuminio užbaigtumo vaizdinį ir palaipsniui jį įgyvendino. Gražia freska pasipuošė bažnyčios apsidos siena. Altorių papuošė skulptoriaus Vytauto Šerio skulptūrinė kompozicija „Golgota“.

Darbams nebuvo galo, vieną sumanymą keitė kitas. Klebonas turėjo labai didelį autoritetą tarp parapijiečių. Jis netikėtai juos aplankydavo namuose, gebėjo artimai su jais bendrauti, jiems patarti. Į toliau esančius kaimus klebonas važiuodavo dviračiu. Į sekmadienio mišias sutraukdavo labai daug tikinčiųjų. Mišios trukdavo kelias valandas. Pamokslų metu griežtą žodį pasakydavo prieš nesantaiką, kivirčus šeimoje, nuo kurių kentėdavo vaikai. Ypač nemėgo stikliuko mėgėjų. Klebonas buvo blaivybės puoselėtojas. Tai nebuvo epizodiniai pamokymai, jis apie tai kalbėjo reguliariai. Pasiklausius tokio pamokslo ne vienas susimąstė, o gal net ir pabūgo, kad kitą kartą klebonas iš sakyklos nepasakytų apie jį visiems. Nors pavardžių neminėjo, bet parapijiečiai dažnai atpažindavo tuos, kuriuos klebonas tėviškai pamokydavo. Griežtai uždraudė vartoti degtinę per gedulingus pietus. Labai aktyviai šv. Mišiose dalyvaudavo mokyklinio amžiaus vaikai. Už tai jie mokykloje gaudavo pylos, kaip dideli nusidėjėliai buvo svarstomi susirinkimuose. Klasės vadovai pasistengdavo apie tai parašyti mokinių charakteristikose, kurios tuo metu buvo reikalingos stojant į technikumus ir aukštąsias mokyklas. Parapijoje kartu su Bronislovu Laurinavičiumi apie metus tarnavo vikarai Juozas Budrevičius (1928-1992) ir Stasys Kardelis. Paskutiniuosius savo tarnystės metus aukojo altaristos Antanas Rūkas (1892-1950 arba 1956?) ir Mykolas Prelgauskas (18811963). 1968 m. klebonas Bronislovas Laurinavičius buvo perkeltas į Adutiškio parapiją.

1976 m. lapkritį Lietuvoje įsikūrė Helsinkio grupė. Nuo 1979 m. Bronislovas Laurinavičius buvo labai aktyvus žmogaus teisių gynimo Helsinkio grupės narys. Jis siekė daugiau laisvių tikintiesiems, rinko informaciją apie žmogaus ir tikinčiųjų teisių bei laisvių pažeidimus, medžiagą perduodavo į užsienį. Rašė straipsnius, nuo 1972 m. bendradarbiavo leidžiant ir platinant „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.

1981 m. lapkričio 24 d. Vilniuje klebonas tragiškai žuvo. Įtariama, kad KGB buvo nužudytas. Klebonas buvo palaidotas Adutiškyje, Švenčionių r. 1988 m. lapkričio 25 d. buvo įgyvendinta Bronislovo Laurinavičiaus valia, jo palaikai buvo pervežti ir iškilmingai palaidoti Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje. Kapą puošia kunigo draugo, skulptoriaus Antano Kmieliausko paminklas „Kristus prieš Pilotą“. Paminkle iškalti žodžiai: „Nebijok tų, kurie žudo kūną, bet negali nužudyti sielos“.

Pagerbimas[taisyti]

2000 m. popiežius Jonas Paulius II kunigą Bronislovą Laurinavičių įrašė į Bažnytinių kankinių sąrašą.

2013 m. pagerbiant didį tautos sūnų kleboną Bronislovą Laurinavičių, jo 100-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga, šv. Mišias koncelebravęs Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Gintaras Grušas kalbėjo: „Kunigas Bronius Laurinavičius, visą gyvenimą puoselėjęs gilų tikėjimą, gyvu pavyzdžiu skatino kiekvieną žmogų eiti Dievo keliu. Jo pašaukimas buvo kovoti ne tik už Bažnyčios, bet ir už represinėje santvarkoje engiamų žmonių teises. Minėdami šio dvasininko garbingą jubiliejų, junkimės maldoje ir būkime vienybėje su juo“.

1997 m. Vilniuje, kunigo žūties vietoje, įrengtas Bronislovo Laurinavičiaus skveras. Jame pastatyta koplytėlė su įrašu lentoje: „Čia 1981 m. lapkričio 24 d. po sunkvežimio ratais žuvo drąsus kovotojas už Bažnyčios ir Tėvynės laisvę, Lietuvos Helsinkio grupės narys, Adutiškio klebonas, kunigas Bronislovas Laurinavičius, 19131981“.

1998 m. po mirties Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus kunigą Bronislovą Laurinavičių apdovanojo Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu „Už pasižymėjimą narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę“.

2010 m. Vilniuje vietoj koplytėlės iškilo skulptoriaus Antano Kmieliausko paminklas, ant rutulio pastatyta rausvo granito skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“, simbolizuojantis ėjimą į laisvę.

2013 m. Švenčionėliuose klebono Bronislovo Laurinavičiaus vardu pavadinta viena iš miesto gatvių. Tikintieji su didžiu dėkingumu ir pagarba prisimena labai darbštų, atsakingą, dorą ir pareigingą kleboną.

Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+9878-0=9878 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Spausdinti/eksportuoti