Bronius Dobrovolskis
Bronius Dobrovolskis (1930 m. gruodžio 18 d. Butkai, Žarėnų valsčius) – Lietuvos pedagogas, kalbininkas, socialinių mokslų daktaras, lietuvių kalbos vadovėlių autorius.
Biografija
1951 m. baigė Telšių mokytojų seminariją, 1953 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą, 1956 m. – Vilniaus pedagoginį institutą, 1965 m. – Vilniaus universitetą. 1968 m. pedagogikos mokslų kandidatas.
1951–1953 m. mokytojavo Klaipėdos, 1953–1956 m. Klaipėdos rajono mokyklose. 1956–1958 m. Klaipėdos rajonas Plikių vidurinės mokyklos direktorius. 1958–1962 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, 1965–1993 m. šio instituto sektoriaus vedėjas, 1980–1987 m. direktorius. 1973–1980 m. Švietimo ministerijos Mokyklų valdybos viršininkas, 1987–1993 m. Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas, 1984 m. docentas. 1993–2000 m. dėstė Vilniaus universitete.
Parašė lietuvių kalbos vadovėlių šeštai (su kt., 1973–1983 m.), septintai ir devintai (1988 m.), devintai (su kt., 1999 m.), dešimtai (su kt., 2000 m.) klasei, metodinių ir mokomųjų priemonių.[1]
Šaltiniai
- ↑ Bronius Dobrovolskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 41 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|