Bubilas
- Kitos reikšmės – Bubilas (reikšmės).
Bubilas (Babilas, Baubilas, Bičbirbinis) lietuvių mitologijoje – medaus ir bičių dievas, vyriškosios vaisingumo jėgos simbolis.
Vardo etimologija
Sakoma, kad bobilas reiškia storą arba prastą žmogų, bubuliuoti – niekus kalbėti.
Bubilo vardas galėjo kilti ir nuo bičių būbimo, sklindančio iš avilio: Būbia ir būbia kaip bitės avily arba: Tai kad gražiai būbia bitinėlis.
Be to, bubinu vadinamas tranas, t. y. bičių patinas.
Reikšmė mitologijoje
Bubilas Austėjos vyras. Abu jie sudarė bičių dievų porą. Bites ir medų globojo Austėja, o tranus ir midų – Bubilas.
Bubilas yra demoniška dievybė, kuriai rūpi vilioti, vesti iš kelio. Jis – besaikis vartotojas. Austėja – vertybių gamintoja – Bubilo priešybė, ji turi saugoti avilį ir jo dovanas nuo besaikio vartojimo, kuris gali virsti ištvirkimu.
Apeigos
Žmonės Bubilą garbino, sėdėdami prie krosnies. Žynys laikydavo rankoje naują indą, pilną medaus, maldas pabaigęs, garsiai sušukdavo, tą indą trenkdavo į krosnį, kad subyrėtų į šukes ir prašydavo Bubilą, kad bitės gausiai spiestų[1].
Šaltiniai
- ↑ Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 274 p.
Nuorodos
|