Bujidų dinastija
Bujidų valstybių žemėlapis | |
Dinastijos kilmė | Tabaristanas |
Sostinė | Rajus, Širazas, Bagdadas, kt. |
Religija | Šiitai |
Įkūrimas | 934 m. |
Žlugimas | 1062 m. |
Įkūrėjas | Ali ben Buja |
Bujidai (pers. آل بویه Al - i Būya) – Iš Tabaristano kilusi musulmonų valdovų dinastija (dinastijos), X–XI a. valdžiusi vakarinę Didžiojo Irano dalį. Ši dinastija nesukūrė vieningos imperijos, skirtingai nei dauguma kitų Persijos dinastijų, bet suvienijo įvairias žemes į vieningą vienos giminės valdomą konfederaciją.
Istorija
Dinastijos pradininkas – buvo Ali ben Būja, kilęs iš Tabaristano. Jis įsitvirtino byrančio Abasidų Kalifato teritorijose ir čia sukūrė atskirų valstybėlių konfederaciją, įkurdamas daug savo dinastijos atšakų.
Vėliau Bujidai skirtingose vietose buvo nuversti kitų dinastijų – Gaznevidų ir Seldžiukų.
Bujidai propagavo šiizmą ir buvo persų kultūros gaivintojai vakarų Persijoje. Jie naudojo seną sasanidų valdovų titulą šachinšachas.
Atskiri Emyratai
Bujidų konfederaciją sudarė šios dinastijos atšakų valdytos valstybės. Jų valdovai titulavosi emyrais arba valiais.
- Farso dailamidai (934–1062) – vėliau užkariauti kurdų
- Džibalo dailamidai (935–1029)
- Kermano dailamidai (934–1048)
- Irako dailamidai (945–1055) – vėliau užkariauti Seldžiukų.
- Basros ir Achvazo dailamidai (983–1025)
- Amolio dailamidai (984–995)
- Chamadano dailamidai (997–1028)
|