Bytautė Pajėdienė

Bytautė Irena Jakštaitė-Pajėdienė
Gimė	1929 m. rugsėjo 30 d. Mažeikiai
Veikla	krepšininkė, kino režisierė, kronikos redaktorė, sporto žurnalistė
Alma mater	Vilniaus universitetas

Bytautė Irena Jakštaitė-Pajėdienė (g. 1929 m. rugsėjo 30 d. Mažeikiuose) – krepšininkė, dokumentinio kino režisierė, kronikos redaktorė, sporto žurnalistė.

Biografija

1953 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė lituanistiką.

1953-1956 m. vaikų žurnalo „Žvaigždutė“, laikraščio „Sportas“ literatūrinė darbuotoja. Nuo 1956 m. Lietuvos kino studijos literatūros konsultantė, 1958-1967 m. kronikos redaktorė, 1967-1991 m. – vyriausioji redaktorė, nuo 1965 m. – dokumentinių filmų režisierė.

Kino studijoje įgijo režisierės specialybę – nuo 1965 m. kūrė autorines juostas. Beveik penkis dešimtmečius rašė įvykių ir žmonių gyvenimo metraštį, sukūrė 20 dokumentinių filmų ir 300 kino žurnalų, keliasdešimties scenarijų autorė. Jos kūrybiniai darbai sulaukė apdovanojimų Pabaltijo, sąjunginiuose filmų festivaliuose.

Krepšinis

• 1948 m. vasarą Telšių merginų komanda (lyderė – Bytautė) respublikinėje moksleivių spartakiadoje tapo čempionėmis.
• 1951-1958 m. žaidė Respublikos moterų krepšinio rinktinėje. 15 metų buvo Vilniaus moterų krepšinio komandos siela. 1995 m. su Vilniaus krepšininkėmis – veteranėmis įkūrė klubą „Kamanė“.

Sporto žurnalistė – kino dokumentininkė pateikė ne vieną filmą apie krepšinio žmones: „Krepšinis, krepšinis" , „Atsiplėšti nuo žemės“, kino žurnalas „Nr. 13“ (1988 m.).

Filmografija

Kino žurnaluose, dokumentiniuose filmuose Bytautė Pajėdienė ypatingai daug dėmesio skyrė XX amžiaus moterų darbo, lygiateisiškumo problemoms.

Metai	Pavadinimas	Pastabos
1965	„Penki susitikimai magistralėje“	Rež. Algirdas Dausa, scenaristė – Bytautė Pajėdienė. Filmas apdovanotas už geriausią scenarijų Pabaltijo kino festivalyje. Tame pačiame festivalyje Bytautė buvo pripažinta viena geriausių Pabaltijo kronikų redaktorių.
1971	„Didysis suartėjimas“	Kartu su režisieriumi Henriku Šablevičiumi. Pripažintas geriausiu šalies žurnalu (1971 m., Tbilisio filmų festivalis).
1972	„Mūsų trylika“ (scenarijaus autorė).
1976	„Laurų skonis“	Filmas Svetloskio darbo tematikos filmų festivalyje užėmė 2 vietą.
1976	„Namai arti“	10 min., nespalvotas. Apie Alytaus medvilnės kombinato audėjas. Filme gana kritiškai (to meto cenzūros požiūriu) vertinami aktualūs profesinio orientavimo, jaunimo buities ir laisvalaikio klausimai.
1979	„Kasnakt sapnuoju“	10 min., nespalvotas. Herojės – keturios Kauno Prano Ziberto šilko kombinato audėjos, nusprendusios sumušti sąjunginį daugiastaklininkių rekordą. Filme išryškinamas pasiaukojantis moterų darbas
1981	„Dienos suvestinė“	20 min., nespalvotas. Herojė – Švenčionių rajono komunistų partijos sekretorė Viktorija Purvaneckaitė. Jos gyvenimas ir buitis atspindi beveik idealios tarybinės moters įvaizdį.
1982	„Krepšinis, krepšinis“
1983	„Atsiplėšti nuo žemės“
1988	„Nr. 13“	Apie krepšinio legendos Šarūno Marčiulionio jaunystę.

Taip pat B. Pajėdienė kūrė ir menininkų portretus:

Metai	Pavadinimas	Pastabos
1968	„Nematomoji pusė“	Apie realybės ir kūrybos susidūrimą (dailininkas Vytautas Kalinauskas).
1971	„Mėlynas žirgas“	Dailininkai Steponavičiai kuria freskas Valkininkuose.
1974	„Dviese“	10 min., nespalvotas. Herojai – menininkų pora – tekstilininkė ir grafikė Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė ir skulptorius Gediminas Jokūbonis.
1984	„Kasdien“	Kino žurnalas. Diriguoja Saulius Sondeckis.
1987	Henrikas Vansevičius stato „Mažvydą“
2003	„Dviese kalnan ir pakalnėn“	Menininkų kasdienybė susikibus už rankų…
2004	„Irena Milkevičiūtė. Lietuviška Primadona“	Kino žurnalas gvildena temą "Ar branginame savo talentus?"

Įvertinimas

• 1966 m. – Pabaltijo kino festivalis, prizas už geriausią scenarijų.
• 1971 m. – Tbilisio kino festivalis, prizas už geriausią kino žurnalą.
• 1976 m. – Sverdlovsko kino festivalis, prizas už kino filmą „Kraujo skonis“
• 1982 m. – sportinių filmų festivalis, prizas už filmą „Atsiplėšti nuo žemės“.
• Lietuvos nusipelniusi kultūros veikėja, už Respublikos metraščio kūrimą.