Calelis Kurceras
| Calelis Kurceras | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1901 m. Debeikiai, Anykščių raj. |
|
| |
| Veikla | Laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus kavalierius
|
Calelis Kurceras (Kurcevas, Kurca, Kurzer 1901 m., Debeikiai, Anykščių raj. – ) – Laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus kavalierius.
Biografija
Tėvai: Judelis Leibas Kurceras ir Dinė Kurcer – prekybininkai.
1919 m. birželio 2 d. C. Kurceras išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, birželio 11 d. pradėjo tarnybą 8-ajame pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vaidoto pulke. 1919 m. jis dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1920 m. – su lenkais.
1920 m. lapkričio 21 d. prie Šešuolėlių dvaro (Širvintų raj.) 1-osios kuopos eilinis C. Kurceras su kovos bendražygiais Stasiu Zasu ir Vincu Kisieliumi pirmieji puolė į ataką, dukart perbrido per Širvintos upę ir narsiai puolė veikiantį lenkų kulkosvaidį, jį iš priešų perėmė. Toks jų žygdarbis lenkams sukėlė paniką, o lietuviams pakėlė kovos dvasią.
1921 m. sausį už šį žygdarbį lenkų fronte C. Kurceras buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.
1921 m. lapkričio 1 d. (kitų šaltinių duomenimis – 1922 m. balandžio 13 d.) jis baigė karinę tarnybą eilinio laipsniu.
Grįžęs į gimtinę, jis gyveno Debeikiuose, save vadino savamoksliu žemdirbiu, neturėjusiu jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Jis negavo žemės ir kaip savanoris.
Apie 1926 m. C. Kurceras su šeima persikėlė į Kauną. 1933 m. jis dirbo Kauno akcinėje bendrovėje "Maistas" darbininku, turėjo mieste 15 arų sklypą.
Jis buvo Savanorių sąjungos narys, priimtas 1927 m. lapkričio 1 d., jam buvo pripažintas kūrėjo-savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis (1929 m.).
Antrojo pasaulinio karo metais C. Kurceras buvo Kauno geto policininkas. Naikinant getą 1944 m. kovo 27 d., dauguma geto policininkų buvo nukankinti, sušaudyti IX forte arba išvežti į Osvencimo koncentracijos stovyklą. Gali būti, kad tarp išvežtųjų į Osvencimą patekęs C. Kurceras išsigelbėjo ir liko gyvas, nes JAV archyvuose jis 1946 m. buvo minimas kaip išsigelbėjęs nuo holokausto.
Buvo vedęs 1924 m. lapkričio 7 d. Utenoje, žmona Chana Rimeraitė-Kurcer (1901–?). Sūnus Michalesas Kurceras.
Tolesnis likimas po 1944 m. nežinomas.
Vyties Kryžiaus kavalieriaus Calelio Kurcero gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 3-ajame tome (2011 m.).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |