Cimbolai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Koncertiniai cimbolai

Cimbolai (sen. gr. kymbalon < kymbe – „taurė, dubuo“) – muzikos instrumentas (mušamasis chordofonas).

Cimbolus sudaro 90-110 cm ilgio, 40-60 cm pločio ir 4-6 cm aukščio trapecijos formos medinis klijuotas korpusas. Išilgai jo ištempta 12-33 metalinės viengubos ar dvigubos, kartais trigubos stygos, suderintos mažoriniu diatoniniu garsynu. Šios stygos mušamos 2 mediniais plaktukėliais, pamuštais oda arba veltiniu. Cimbolais skambinama solo, bei instrumentiniuose ansambliuose (dažniausiai akompanuojant smuikais).

Cimbolai paplitę daugiausia Vidurio ir Rytų Europoje – Vengrijoje, Rumunijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Slovakijoje, Graikijoje. Į Lietuvą pateko viduramžiais iš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės slavų kraštų. Pirmąkart minimi Jono Bretkūno Biblijos vertime (1579–1590 m.). Cimbolai buvo paplitę pietryčių ir Rytų Lietuvoje, Užnemunėje, Mažojoje Lietuvoje, buvo žinomi ir Žemaitijos pietuose[1].

Cimbolams labai artimi instrumentai yra Artimuosiuose Rytuose naudojamas santūras, bei Kinijoje naudojamas jangčinas.

Šaltiniai

  1. Cimbolai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2088-0=2088 wiki spaudos ženklai).