Citatos:Mindaugas Palaikis

    Straipsnio aptarimas iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Turinys

    Temos antraštėAtsakymaiPaskutinis pakeitimas
    Laiškas pusbroliui Mindaugui02017 m. rugpjūčio 5 d., 20:25

    Laiškas pusbroliui Mindaugui

    Brangus Mindaugai,[taisyti]

    Taip jau susiklostė gyvenimas, kad tai pirmasis ranka rašytas mano laiškas Tau. Šiandieną, elektronikos amžiuje, tai daryti neįprasta, tam reikia ypatingos progos. Šį laišką perskaitysi, būdamas tolimoje kelionėje… Bandau Tave įsivaizduoti: laikai šį lapą, tyliai skaitai ir pradedi šypsotis ta ypatinga, tik Tau vienam būdinga šypsena… Perskaitęs, vis dar šypsaisi ir tyli, nieko nesakai, tik mįslingos akys išduoda, kad kažką prasmingo galvoji… Ne, iš tiesų neįmanoma pakartoti Tavo šypsenos – tokios šiltos ir „užkrečiančios“… Štai ir aš jau šypsausi… Atleisk už sentimentus…

    Vasario 5 dieną, Tavo išvykimo išvakarėse, prieš miegą mintimis kažkodėl prabėgo trumpas laiko juostos epizodas, nufilmuotas mano atmintyje prieš 40 metų: Tavo Mama išvynioja vystyklus ir man parodo Tave. Pirmą kartą turbūt mačiau tokį mažytį žmogutį. Spoksojau į Tave, savo pusbrolį, ir labai norėjau, kad būtum mano broliukas. Tada man buvo penkeri. Vėliau teta Zina ir dėdė Jonas dažnai atsivesdavo Tave pas mus, juk daug švenčių švęsdavome kartu. Aš Jūsų labai laukdavau, man buvo smagu žiūrėti, kaip Tavo tėveliai dainuodavo lyg estrados solistai, o mano tėtukas visus juokindavo. Visi pripažindavo: „Be Palaikių nebus gero baliaus.“ Skambėdavo gražios dainos, visada būdavo labai linksma.

    Kartą, ar pameni, per vieną balių mes su Tavimi miegamajame visą vakarą žaidėme su mažyčiais mano kalytės šuniukais. Berods, turiu dar šios akimirkos skaidrę. Mano tėčiui išlikęs toks epizodas: Tu su draugu Jūsų namo kieme taškaisi baloje – purvinas iki ausų, bet labai patenkintas ir linksmas; tėčiui patinka išsimurzinę vaikai… Ar Tau neatrodo, kad tuomet gyvenimo ratas sukosi kelis kartus lėčiau ir laikas turėjo privalumų prieš šią dieną? Jis leido sustiprinti ir pajusti šeimos ryšius, to laiko buvo į valias: didžiąją jo dalį praleisdavome su savo tėvais. Mes abu esame vienturčiai, ypač stipriais ryšiais susaistyti savo šeimose. Puikiai žinau, ką Tau reiškia Tėvų buvimas šalia – VISADA ŠALIA – tai JĖGA, sauganti Tave ir suteikianti gilų ramumo pojūtį. Jie ir dabar šalia – įgiję tokios gyvenimo patirties, kokios ne kiekvienam tenka patirti. Išbandymai užgrūdina, sugrąžina jėgas. Šiandieną jie regis ramesni, negu vakar, rytoj bus ramesni, negu šiandien.

    Dažnai susimąstau apie žmogaus gyvenimo filosofiją. Mūsų buvimas šiame pasaulyje – mažytė mikrosekundė ilgoje pasaulio egzistencijos tėkmėje, kurioje metai, dešimtmečiai, šimtmečiai nereiškia nieko: laiko mastais tai tik akimirka. Ir nėra jokio skirtumo, kokią tos mikrosekundės dalį mes praleidžiame čia, svarbu tik tai, kokį pėdsaką paliekame pasaulio egzistavimo istorijoje. Mūsų buvimas čia turbūt yra tik tam, kad užtikrintume gyvenimo tąsą. Iš mažyčių mūsų paliekamų pėdsakų susideda visas ilgas istorijos kelias. Kiekviena pėda šiame kelyje svarbi, net jeigu ji tik vienintelė.

    Matau Tave šiame kelyje. Dalelė Tavo gyvenimo akimirkos ir daugybė pėdų, likusių po Tavo ėjimo. Nuėjai labai toli, kitiems per ilgą laiką to padaryti nepavyksta. Tavo laiko akimirka iškyla daug aukščiau už mūsų laiką, ji išskirtinė savo produktyvumu, intensyvumu, auksine išliekamąja verte. Muzikinis išsilavinimas, Hipokrato priesaika, moksliniai pasiekimai, giminės bei tautos tąsa – Tavo turtas, Tavo išliekamoji vertė. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi Tavimi, patikėk, Mindaugai. Ir vėl Tavo šypsena, šįkart ją matau Tavo dukrelės Marijos veide, Tavo akys – sūnaus Žygimanto veidrodinis atspindys.

    Pamenu Tavo vestuves. Tada pirmą kartą sužinojau ir nuoširdžiai nustebau, kad Žareta Tavo klasės draugė. Tiek metų Jūs pažįstami! Nuostaba išnyko suvokus, kad tai logiška išvada, sekanti iš Tavo charakterio bruožų, vedančių išbandyta, patikrinta laiko kelio atkarpa. Žareta taip pat visada šalia, tik jai dabar sunku, kai išvykai. Ji išlaikys išsiskyrimą, nes Tu juk kasdien trumpam sugrįši mintimis, daiktais, garsais, kvapais ir didžiausiu stebuklu – sapnais, vėl pabūsite kartu žinodami, kad susitiksite. Turbūt jau atsibodau, bet dar truputį paskaityk.

    Sutikau žmonių, kuriuos Tu gydei. Kai kurių nepažinojau, trumpam susitikome. Netikėtai sužinojau apie Tave, jie man papasakojo, kaip juos gydei, nežinodami, kas aš esu. Jumoristiškai tai pavadinčiau anoniminiu testu, kurio rezultatai Tau buvo ypač palankūs. „… Žinome daktarą Palaikį: jis operavo mane …“, „… jis operavo mano tėvą …“, „… jis toks geras …“, „… gražuolėlis tas mūsų…“ – tai jų žodžiai, kurių nespėjau Tau pasakyti ir už juos padėkoti. Tavo gyvenimo mikrosekundė atnešė jų gyvenimams naują dieną. Neskaičiavau, kokią daugybę kartų uždegei žalią šviesą mūsų šeimoms, kiek gyvenimo metų padovanojai mūsų artimiesiems.

    Negaliu aprašyti savo jausmų spalio 7 dieną, patirtų Greitosios pagalbos ligoninės reanimacijos skyriaus koridoriuje. Tąkart Tavo kolegos išgelbėjo gyvybę mano sūnui. Patikėk ir būk ramus: jie tai darė iš visos širdies, iš visų jėgų, kaip liepia Hipokrato priesaika, kaip darei Tu. Mano ištartas burtažodis „Mindaugas“skambėjo jiems kaip pagarbos ir šventumo ženklas. Mes visi ateisime pas Tave po tos trumpos mūsų buvimo čia akimirkos ir Tau būtinai padėkosime. Sunku suvokti begalybės erdvėje ir laike sampratą…


    Pusseserė Rita


    P. S. Žmogus išeina iš šio pasaulio…Šio fakto primityvus ir paviršutiniškas suvokimas yra didelė klaida, atnešanti artimajam neišmatuojamas kančias. Mirties faktas turėtų būti suvokiamas kaip begalybės erdvėje ir laike dalis, turinti gilią prasmę ir paaiškinimą.

    R.Vipartienė-Vaicekauskaitė.

    Zina (aptarimas)2017 m. balandžio 7 d., 18:28