Džozefas Smitas
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte. |
|
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte. |
|
Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje). |
Džozefas Smitas buvo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios (žinomos mormonų vardu) įkūrėjas ir pirmasis prezidentas. Jis su šešiais bendraminčiais 1830 m. balandžio 6 d. oficialiai įkūrė bažnyčią Fajete, Niujorko valstijoje. Jis buvo Bažnyčios prezidentu iki 1844 m. birželio 27 d. Jam vadovaujant Bažnyčia išaugo nuo šešių iki 26 000 narių.
Džozefas Smitas Jaun. gimė 1805 m. gruodžio 23 d. Šerone, Vermonte, Džozefui ir Liusei Mek Smitams. Gimęs neturtingoje šeimoje, jis buvo penktas vaikas iš vienuolikos – devyni iš kurių išgyveno iki pilnametystės. Kadangi jo šeima neišgalėjo sumokėti už prabangų viešą išsilavinimą, Džozefas gavo tik trejus metus trukusį formalų mokymą. Kartu su savo broliais ir seserimis jis buvo mokomas namuose iš šeimos Biblijos.
Džozefo draugas Parlis Pratas apibūdino jį kaip buvusį virš 6 pėdų (183 centimetrai) ūgio, „tvirto sudėjimo, stiprų ir aktyvų, liekną, šviesių plaukų, žydrų akių [su] nedidele barzdele“.
1827 m. sausio 18 d. Džozefas vedė Emą Heil. Per 17 metų trukusią santuoką jie turėjo 11 vaikų, du iš kurių buvo įvaikinti. Pirmi trys Džozefo ir Emos vaikai mirė per keletą valandų po gimimo. 1831 m. jie įvaikino dvynukus, vienas kurių, berniukas, mirė nesulaukęs pirmojo gimtadienio. Per kitus 12 metų Ema pagimdė dar šešis sūnus, keturi iš kurių išgyveno kūdikystę – pats jauniausias gimė penki mėnesiai po Džozefo mirties.
Pasimetęs tarp religinio atgimimo Niujorke, kur jis gyveno, 1820 m. 14-metis Džozefas perskaitė ištrauką Naujajame Testamente ir nuėjo į mišką pasimelsti. Džozefas užrašė, kad jam pasirodė Dievas ir Jėzus Kristus. „Tiesiai virš savo galvos išvydau šviesos stulpą, – rašė jis, – skaistesnį už saulę, kuris tolygiai leidosi, kol nusileido ant manęs.“ Toje šviesoje jis išvydo dvi Esybes – viena jų kreipėsi į Džozefą, rodydama į kitą ir tarė: „Tai mano mylimas sūnus. Jo klausyk!“ Bažnyčios nariai šį įvykį vadina „Pirmuoju regėjimu“. Tai tapo pagrindine mormonų tikėjimo doktrina.
Džozefas Smitas yra žinomas dėl Mormono Knygos vertimo. Tikima, kad Džozefas Smitas buvo nuvestas prie kalvos šalia Palmyros, Niujorko valst., kur iš angelo, vardu Moronis, gavo senovinius užrašus. Užrašuose, išgraviruotuose auksinėse plokštelėse, buvo užrašyta Kristaus laikais Amerikos kontinente gyvenusių žmonių istorija. Džozefas vertė plokšteles maždaug 3 mėnesius, ir Mormono knyga E. B. Grandino buvo pirmą kartą išleista 1830 m. Niujorke.
Nors ir gimęs ūkininku, Džozefas Smitas dirbo redaktoriumi ir verslininku. Per keletą metų, kai vadovavo besivystančiai Bažnyčiai, Džozefas organizavo tarptautinę misionierių programą, prižiūrėjo trijų miestų statybą ir vadovavo trijų šventyklų statymui – visą laiką susidurdamas su intensyviu persekiojimu vietinių gaujų, kurios galiausiai išvijo Bažnyčios narius iš visų trijų Smito įkurtų miestų.
Mormonų, kaip Amerikos piliečių, teisių buvo nepaisoma neatsižvelgiant į jų daugkartinius kreipimusis į federalinę valdžią ir 1844 m. sausio mėnesį Bažnyčios vadovai paskelbė Džozefą Smitą kandidatu į Jungtinių Valstijų prezidentus. Gegužės mėnesį jo kandidatūra buvo iškelta pagal Navū, Ilinojaus valst., nustatytą tvarką. Jo politinė platforma reikalavo valdžios įsikišimo ginant religines ir pilietines teises esant persekiojimams. 1844 m. birželio 26 d. Džozefas Smitas buvo sušaudytas gaujos asmenų uždangtais veidais ir tai nutraukė jo bandymą užimti politinį postą. Tuomet jam buvo 38 metai.