Raudonoji armija
Raudonoji Armija (pilnas pavadinimas Darbininkų ir Valstiečių Raudonoji Armija, rus. Рабоче-Крестьянская Красная Армия) – Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas iki 1946 m. Vėliau pervadinta į Tarybinę Armiją.
Vienas iš aktyviausių Raudonosios armijos organizatorių buvo Levas Trockis. 1922 metais sukūrus TSRS, Raudonoji armija tapo šios valstybės oficialiomis karinėmis pajėgomis.
Istorija
1918 m. sausio 28 d. dekretu imta kurti Darbininkų ir valstiečių raudonoji armija, o vasario 11 d. dekretu − Darbininkų ir valstiečių raudonasis laivynas. 1918 m. vasario 23 d. Raudonosios armijos daliniai laimėjo pirmą didelę pergalę prieš vokiečius; šiam įvykiui pažymėti vasario 23 d. buvo laikoma Raudonosios, vėliau Tarybinės armijos ir Karinio jūrų laivyno diena.
1918 m. sausio−gegužės mėnesiais į armiją buvo imami tik savanoriai, o vadai (iki pulko vado) renkami. Tačiau savanorių buvo mažai, todėl gegužės 22 d. buvo įvestas visuotinis privalomas karinis mokymas, vadus ėmė skirti karinės žinybos. 1918 m. liepos 10 d. priimtas nutarimas dėl Raudonosios armijos organizavimo visuotiniu karinės prievolės pagrindu. 1919 m., įveikus karinę opoziciją, buvo baigtas perėjimas į reguliarią masinę kariuomenę.
Per 1924−1925 m. karinę reformą buvo pereita prie mišraus (teritorinio ir kadrinio) komplektavimo principo, kuris leido taikos metu turėti nedidelę kadrinę kariuomenę ir teritorines milicijos formuotes apygardose. Kadriniai buvo dauguma pasienio apygardų junginių ir dalių, techninė ir speciali kariuomenė, Karinis jūrų laivynas. 1925 m. sausio mėnesį TSRS revoliucinės karo tarybos pirmininku ir kariuomenės ir laivyno liaudies komisaru paskirtas M. Frunzė (vietoje L. Trockio).
1925 m. rugsėjo 18 d. priimtas sąjunginis karo prievolės įstatymas; jis nustatė ir ginkluotųjų pajėgų struktūrą. 1935−1938 m. nuo teritorinio ir kadrinio ginkluotųjų pajėgų organizacijos principo pereita į vieną kadrinę organizaciją. 1939 m. rugsėjo 1 d. priimtas visuotinės karo prievolės įstatymas panaikino iki tol buvusius tarnybos kariuomenėje ir laivyne apribojimus kai kurioms gyventojų kategorijoms. 1935 m. rugsėjo 22 d. įvesti kariniai laipsniai, o 1940 m. gegužės 7 d. − generolų ir admirolų laipsniai.
TSRS gynybos ministerijos (arba ją atstojančio karinio vadovavimo organo) vadovai (po 1924−1925 m. karinės reformos):
- M. Frunzė, 1925 m. sausis−spalis
- K. Vorošilov, 1925 m. lapkritis − 1940 m. gegužė
- S. Timošenko, 1940 m. gegužė − 1941 m. liepa
- J. Stalin, 1941 m. liepa − 1947 m. kovas
- N. Bulganin, 1947 m. kovas − 1949 m. kovas
- A. Vasilevskij, 1949 m. kovas − 1953 m. kovas
- N. Bulganin, 1953 m. kovas − 1955 m. vasaris
- G. Žukov, 1955 m. vasaris − 1957 m. spalis
- R. Malinovskij, 1957 m. spalis − 1967 m. kovas
- A. Grečko, 1967 m. balandis − 1976 m. balandis
- D. Ustinov, 1976 m. balandis − 1984 m. gruodis
- S. Sokolov, 1984 m. gruodis − 1987 m. gegužė
- D. Jazov, 1987 m. gegužė − 1991 m. rugpjūtis
- J. Šapošnikov, 1991 m. rugpjūtis − 1993 m. birželis
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Apie Raudonąją armiją (rusų k.)
| ||||||