Dainius Razauskas
Dainius Razauskas | |
---|---|
Vaizdas:Dainius Razauskas.jpg | |
Dainius Razauskas .... m. | |
| |
Gimė | 1960 m. sausio 1 d. Vilnius |
| |
Veikla | mokslinė, literatūrinė
|
Sritis | kultūros moksliniai tyrimai
|
Pareigos | |
| |
Išsilavinimas | |
Kvalifikacija |
|
| |
Žinomas už | ... |
Dainius Razauskas (g. 1960 m. ... Vilniuje) - matematikas, programuotojas, literatas, etnologas, mitologas, religijotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
Moksleivio ir studijų metai
1967 m. Dainius pradėjo lankyti Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą kurią 1978 m. baigė.
Jau nuo mokyklos laikų lygiagrečiai jis gyveno filologinį, literatūrinį gyvenimą.
1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą (VU) Matematikos fakultetą, kurį baigė 1983 m., įgydamas matematiko dėstytojo diplomą.
Pagrindinė užklasinė veikla mokykloje ir universitete buvo meninė: literatūrinė, muzikinė, iš dalies dailės. Studentaudamas dalyvavo kasmetiniuose VU Filologijos fakulteto renginiuose „Filologijos ruduo“. Skelbė noveles bei apsakymus to meto periodiniuose leidiniuose („Jaunimo gretos“, „Nemunas“ ir kt.). 1990 m. atskira knyga „Vagos“ leidykla išleistas jo novelių rinkinį „Pro langą“.
Darbinė kultūrinė veikla
1983 m. Dainius Razauskas pagal paskyrimą pradėjo dirbti programuotoju Visasąjunginiame valstybiniame projektavimo technologijų institute (VVPTI). Ši tarnyba tęsėsi iki 1990 m.
Prasidėjęs Atgimimas nukreipė Dainius į tolesnę savišvietą ir kultūrinę veiklą. Kad tam būtų daugiau laiko jis 1995 m. įsidarbino Lietuvos dailės muziejuje budėtoju ir ši papildoma tarnyba buvo iki 2012 m.
Kultūros moksliniai tyrimai
Dainaius polinkis literatūrai ir kartu tiksliesiems mokslams nukreipė jį į tradicinės kultūros mokslinių tyrimų sritį.
1996 m. D. Razauskas tapo „Liaudies kultūros“ žurnalo Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus redaktoriumi (vėliau – vyresniuoju redaktoriumi). Pakeliui atsidėdamas savarankiškoms tautosakos, mitologijos, etnologijos, iš dalies kalbotyros studijoms bei tyrinėjimams, iš kurių 2000 m. radosi „Pradų“ leidyklos išleista knyga „Ryto ratų ritimai“. Ši darbovietė tapo pagrindine veiklos vieta.
2004 m. „Aidų“ leidykla išleido D. Razausko iš latvių kalbos išverstą P. Šmito „Latvių mitologija“, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – autorinę mokslinę monografiją, pavadintą „Vėjūkas: lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg)“.
2005 m. vasario 1 d. Maskvoje, Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute, D. Razauskas apgynė daktaro (Rusijoje – vadinama kandidatine) disertciją tema „Mitologinių sąvokų leksinė-semantinė analizė: 'žuvies' simbolika baltų-slavų tradicijoje (atsižvelgiant į indų-iranėnų duomenis)“, už kurią jam buvo suteiktas Humanitarinių mokslų (filologijos) daktaro laipsnis (vadovas baltistas Vladimiras Toporovas).
Tebedirbdamas „Liaudies kultūros“ žurnale Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus vyresniuoju redaktoriumi, D. Razauskas nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2007 m. sausio 31 dienos dirbo Kultūros, filosofijos ir meno instituto Baltų kultūros skyriuje jaunesniuoju mokslo darbuotoju.
2007 m. vasario 1 d. jis buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute „Sakytinės tautosakos skyriuje“ mokslo, o 2014 m. tapo vyresniuoju mokslo darbuotoju.
2007 m. D. Razauskas Vilniaus universitete pradėjo pedagoginę veiklą - pradėjo dėstyti „Lietuvių religijos ir mitologijos“ kursą.
2008 m. „Aidų“ leidykloje išėjo jo studija Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju; 2011 m. toje pačioje leidykloje – monografija Krosnis mitologijoje; 2014 m. – Lietuvos kultūros tyrimų instituto leidyklos skaitmeniniu pavidalu išleista studija „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“[1]
Kūrybinis kraitis
Be minėtų knygų, D. Razauskas nuo 2000 m. yra paskelbęs per 100 mokslo straipsnių įvairiuose Lietuvos bei užsienio moksliniuose leidiniuose – kaip antai „Acta Orientalia Vilnensia“, „Liaudies kultūra“, „Senovės baltų kultūra“, „Kultūrologija“ („Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos“), „Tautosakos darbai“, „Балканские чтения“, „Балто-славянские исследования“, „Восток и Запад в балканской картине мира“, „Astronomy and Cosmology in Folk Traditions and Cultural Heritage“ ir kt., – taip pat dalyvavo daugiau nei 50 vietinių bei tarptautinių mokslinių konferencijų.
Įvertinimai
Kilmė ir šeima
Tėvai – ...
Šeima – ...
Bibliografija
Filologijos mokslų daktaras 2005-02-01 Rusijos MA slavistikos institutas Mitologinių konceptų leksinė - semantinė analizė: "žuvies" simbolika baltų - slavų tradicijoje
http://www.llti.lt/lt/dainius_razauskas/
http://www.llkc.lt/index.php?4068947815
Nuorodos, šaltiniai