Dalia Budreckaitė - Krumplienė

Dalia Krumplienė (Budreckaitė)


Gimė	1958 m. balandžio 18 d. (66 m.)

Veikla	Linkuvos vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja

Išsilavinimas	Panevėžio J. Švedo pedagoginė m-kla
Alma mater	Šiaulių pedagoginis institutas

Dalia Budreckaitė – Krumplienė

Prisiminimai

Kada atvažiavau su paskyrimu į Linkuvą buvo 19 m. (1958-04-18), nes buvau baigusi Panevėžio J. Švedo pedagoginę m-klą ir įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę. 1977 m. rugsėjo 1 d. pradėjau dirbti su I klase. Sekančiais metais įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą, nes anapilin išėjęs direktorius Jonas Klikūnas liepė. Prisimenu, kaip gudravau, kai mano pamokas tikrino direktorius. Nieko nesakęs vieną rytą atvyko į pamoką, o aš persigandau, nes tos dienos nebuvo pamokos plano, bet aš ištraukiau prirašytą seną planų sąsiuvinį ir barti negavau, bet nustebau, kai jis atsisėdo stebėti ir kitą pamoką. Kiek daugiau dirbau nebe vizitavo. Išdirbau iki 1981 m. rudens ir nebaigiau savo antros laidos. Šiaip atsimenu, kai buvo jaunų specialistų priėmimas mokykloje ir vaišino alumi, tai man taip neskanu buvo, kad pyliau raudonoj m-kloj už pečiaus ir pamatė ūkvedys Stasys Žąsinas, labai supyko, bet paskui susidraugavom ir davė malkų, geležinę lovą, nes turėjau tik pripučiamą čiužinį. Taip susidraugavom su ūkvedžiu. Miela ir gera buvo draugauti su Aldona Bučaite, Agute Šidlauskiene – dar iki šių dienų bendraujam, o šeštadieniais tai ir su kitais jaunais mokytojais virdavom cepelinus bendrabutyje. Iki šiol atsimenu savo pirmuosius mokinius su kuriais dar ir dabar palaikau ryšį, bet tai buvo patys nuostabiausi mokiniai- pirmieji mokiniai, kurie gerbė ir vykdė savo pareigas, supratingi tėvai, nes aš buvau itin jauna ir man patikėjo savo vaikus, o dar viena mama pasakė, kad aš leisiu tik pas jauną, ko dabar jau negaliu pasakyti apie dabartinius. 1979 m. ištekėjau, 1981 m. susilaukiau sūnelio Vilando ir taip susiklostė gyvenimas, kad išvykau iš Linkuvos 1981 m. į savo gimtąją Kelmę, kur gyvenu iki šiol. Gyvenimas suiro pradėtas Linkuvoj, o džiaugiuosi, kad turiu sūnų- architektą ir anūkėlę Smiltę. Tai mano gyvenimiškos akimirkos iš Linkuvos.