Gdanskas
| Gdanskas (kirč. Gdánskas (vok. Dáncigas)) lenk. Gdańsk | |
|---|---|
 
| |
 Namai „Ilgajame turguje“ | |
  Gdanskas | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė: |  Lenkija
|
| Vaivadija: |  Pamario vaivadija
|
| Valsčius: | Gdansko |
| Įkūrimo data: | XX a. |
| Meras: | Paweł Adamowicz |
| Gyventojų: | (2007 m.) |
| Plotas: | 262 km² |
| Tankumas: | 1 763 žm./km² |
| Pašto kodas: | 80-008 iki 80-958 |
| Tinklalapis: | www.gdansk.pl |
 Vikiteka: |
GdanskasVikiteka |
| Kirčiavimas: | Gdánskas (vok. Dáncigas) |
Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig) – uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio (Hel) pusiasalio pusėje. Pamario vaivadijos sostinė.
Miestu teka dvi Vyslos upės atšakos, jame daug tiltų. Išskyrus pramonės rajonus ir modernųjį Langarteną, Gdansko stilius viduramžiškas: daug siaurų vėjuotų gatvelių, namų stačiais stogais ir balkonais.
Istorija[taisyti]
_aversum.jpg)
.jpg)
Manoma, kad šioje vietoje jau V amžiuje buvo nedidelė gyvenvietė, kuri pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 997 m. Nuo 1308 m. lapkričio 14 d. miestas buvo valdomas Vokiečių ordino. 1466 m., pasibaigus Trylikos metų karui tarp ordino ir Lenkijos, miestas atiteko Lenkijos karalystei. 1793 m. po Lenkijos padalinimo Gdanskas sugrįžta į Prūsijos valdymo sferą.
Pasibaigus I pasauliniam karui, pagal Versalio taikos sutartį (1919), miestas įgauną laisvojo miesto statusą, jį valdo Tautų Lyga. Lenkijai suteikta teritorijos priėjimui iki miesto, kuris buvo vadinamas Dancigo koridoriumi (dar. Lenkų koridorius), kuris skyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tuo metų mieste gyveno daugiausia vokiečių ir nedaug lenkų. Pastarieji turėjo teisę į savas įstaigas: mokyklos, bibliotekos ir pan.
1939 m. Vokietija pareikalavo sugražinti miestą bei suteikti galimybę susisiekti su Rytų Prūsija. Kai Lenkija atsisakė tai padaryti, atsirado pretekstas pradėti karą. Rugsėjo 1 d. miestas buvo atakuotas, pirmieji smūgiai teko miesto paštui ir Vesterplate įsikūrusiam lenkų garnizonui. Nepaisant atkaklaus lenkų patriotų priešinimosi jau kitą dieną miestą užėmė vokiečių kariuomenei ir jis buvo prijungtas prie Rytų Prūsijos.
1945 m. sausį Raudonoji armija smarkiai subombardavo miestą – centre sugriovimai siekė apie 70-80 %. Pasibaigus II pasauliniam karui pagal Potsdamo konferencijos nutartį Rytų Prūsija buvo likviduota, o pietinė jos dalis su Gdansko miestu buvo atiduota Lenkijai, vokiečiai buvo deportuoti. Iš karto po karo, nežiūrint į sunkią ekonominę padėtį, miestas buvo pradėtas atstatinėti, ypatingą dėmesį skiriant senamiesčio rekonstravimui. 8-me dešimtmetyje šiame mieste susikūrė Nepriklausoma profsajunga Solidarumas (lenk. Solidarność), kurios veikla nutraukė socialistinio valdymo viešpatavimą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 997-1308 m. | Lenkija |
| 1308-1466 m. | Vokiečių ordinas |
| 1466-1793 m. | Lenkijos karalystė (Po 1569 m. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė) |
| 1793-1805 m. | Prūsijos karalystė |
| 1807-1814 m. | Laisvasis Dancigo miestas |
| 1815-1871 m. | Prūsijos karalystė |
| 1871-1918 m. | Vokietijos imperija |
| 1918-1939 m. | Laisvasis Dancigo miestas |
| 1939-1945 m. | Vokietija |
| 1945 m.-iki dabar | Lenkija |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Klasikinė etimologija neturi aiškaus paaiškinimo dėl miesto vardo. Pavyzdžiui, jo šaknį bandoma kildinti iš proslavų gъd – „pelkė, šlapia vieta“, o galūnė ьsk yra įprasta slavų vietovardžiams, tačiau elementas -an- yra neaiškus [1]. Kiti etimologai vardą sieją su gotais, pvz., Gutiskanja – „gotų pakraštys“ [2]. Tuo tarpu lietuvė istorikė Jūratė Statkutė de Rosales teigia, kad miesto vardas reiškiąs „gudų Skandija“. [3]
Žymios vietos[taisyti]
Senamiestis – XII–XVIII a. architektūrinis kompleksas.
- Šv. Mergelės katedra (bazilika) – ankstyvosios gotikos, antra pagal dydį (po Kelno katedros) ir pati didžiausia plytinė, katedra Europoje. Pastatyta 1343 – 1505 m. Joje yra daug flamandų tapytojo Hanso Memlingo (Hans Memling) paveikslų, vaizduojančių paskutinįjį teismą.
- Karališkasis kelias – kelias vedantis pro miesto vartų kompleksą, gatve Dluga pasiekiantis centrinę miesto turgaus aikštę (Dlugij targ), kurioje išsidėstę daug renesanso stiliaus žymių pastatų bei monumentų:
- Miesto rotušė
- Artuso kiemas
- Neptūno fontanas
- Aukso namai
- Žalieji vartai
- Birža (pastatyta 1379 m. (buvo pirklių gildija)
- Šv. Kotrynos bažnyčia
- Langartenas (Langgarten) – įkurtas 1895 – 1896 m. vietoje šiaurinės ir vakarinės tvirtovių: jame daug parkų, plačių gatvių, šiuolaikinė architektūra.
- Jūrų muziejus
Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.
Žymūs žmonės[taisyti]
- Gabrielis Danielis Farenheitas (1686–1736) – vokiečių fizikas ir inžinierius.
- Adomas Kazimieras Čartoriskis (1734–1823) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
- Artūras Šopenhaueris (1788–1860) – gyvenimo filosofijos atstovas.
- Giunteris Grasas (g. 1927 m.) – prozininkas, dramaturgas ir poetas.
- Lechas Valesa (Lech Wałęsa, g. 1943 m.) – Lenkijos prezidentas, politinis veikėjas.
- Donald Tusk (g. 1957) – Lenkijos Ministras pirmininkas, politikas.
Mokslas[taisyti]
Gdanske ir priemesčiuose yra daug mokslo įstaigų, jose mokosi apie 60 000 studentų.
- Gdansko universitetas
- Medicinos akademija
- Muzikos akademija
- Dailės akademija
- Fizinio lavinimo ir sporto akademija
- Gdansko kunigų seminarija
- Politechnikos institutas
- Ateneum – aukštoji mokykla
Daug aukštesniųjų mokyklų ruošiančių administravimo, finansų, ekonomikos, turizmo specialistų.
Universiteto geologijos katedrai kurį laiką vadovavo išeivis iš Lietuvos profesorius Stasys Beniušis, Dailės akademijoje dirbo žinoma Lietuvos sieninės tapybos restauratorė Aldona Ona Kalitytė.
Kultūra[taisyti]
Gilią istorinę praeitį turinčiame mieste gausu kultūros objektų: muziejai, opera, teatras, kinoteatras, meno galerijos. Rengiamos miesto šventės, festivaliai, parodos, kiti kultūros renginiai.
Ekonomika[taisyti]
Ekonomiškai Gdanskas yra vienas svarbiausių Lenkijos miestų. Jame yra ne tik puikus jūrų uostas, bet ir gera infrastruktūra upių laivybai, geležinkelis į Varšuvą ir kitus svarbius Europos miestus. Kartu su Gdynia, per Gdanską eina didžioji dalis Lenkijos eksporto ir importo.
Išvystyta daug pramonės šakų: laivų statyba, geležinkelio vagonų ir traukinių gamyba, gaminami baldai, trąšos, ginklai, plytos, cigaretės, cukrus, apdorojami riešutai, gintaras ir kt.
Lietuviai[taisyti]
Kartu su lenkų repatrijantais po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno ir lietuviai. Prie jų prisijungė ir per karą Gdanske atsidūrę pabėgėliai iš Lietuvos. 1962 m. gruodžio 28 d. susikūrė LVKD Gdansko skyrius, pirmininku buvo išrinktas Kazys Vasiliauskas. 1964 m. skyrius jungė 26 narius, 1977 m. jis oficialiai užregistruotas savivaldybėje. Buvo šaukiami susirinkimai, kuriuose skaitomos paskaitos apie Kristijoną Donelaitį, Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų ir kt. [4]
Lietuviai gdanskiečiai tvarkė Štuthofe kalintų lietuvių kunigo Alfonso Lipniūno ir inžinieriaus Antano Šapalo kapus gretimame Pucko miestelyje (1989 m. palaikai buvo perlaidoti Lietuvoje). 2008 m. birželio 29 d. Pucke kunigui Alfonsui Lipniūnui atidengta paminklinė lenta. 2008 m. šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje buvo įamžintas Lenkijos lietuvių dailininkas Stasys Eidrigevičius – paliko joje metalinį rankos įspaudą.
Sportas[taisyti]
- OSP Lechia Gdańsk (futbolas)
Miestų partnerystė[taisyti]
|
|
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Е. М. Поспелов. Географические названия мира: топонимический словарь. // Москва, Русские словари, Астрель, АСТ, 2001; p. 115.
- ↑ Adrian Room. Placenames of the world: origins and meanings. // McFarland & Company, Inc., Publishers; Jefferson, North Carolina 28640, 1997; p. 135
- ↑ Jūratė Statkutė de Rosales. Europos šaknys ir mes, lietuviai. Vilnius, „Knygų kelias“, 2011; 40 p.
- ↑ Vitalija Stravinskienë. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 metais
Nuorodos[taisyti]
| ||||||