Danijos karas
Danijos karas (Danijos-Prūsijos karas, Karas dėl Šlėzvigo, Karas dėl kunigaikštysčių; 1864) – karas tarp Danijos ir Prūsijos-Austrijos koalicijos dėl Šlėzvigo ir Holšteino paveldėjimo teisės. Šis karas buvo vienu iš pirmųjų žingsnių, kurie sustiprino Prūsijos galią Vokietijoje.
Pretekstas karui kilo 1863 metais priėmus Danijos konstituciją, pagal kurią panaikinta personalinė unija su Šlėzvigu, o Šlėzvigas tapo Danijos dalimi. Austrija ir Prūsija okupavo Holšteiną ir Danijos Lauenbergą, o Danijai nesutinkant atšaukti konstitucijos 1864 m. vasario 1 d. prasidėjo karas.
Karo pabaiga
Danijai pralaimėjus, pagal Vienos taikos sutartį, kuri sudarytas spalio 30 d., ji neteko Šlėzvigo, Holšteino ir Lauenburgo. Šių kraštų valdymas atiteko Prūsijos karaliui ir Austrijos imperatoriui. Bendro prūsų ir austrų valdymo konfliktai buvo viena Austrijos-Prūsijos karo priežasčių, po šio karo Šlėzvigas ir Holšteinas tapo suvienytos Vokietijos dalimi. Vikiteka
| ||||||