Darbas Vokietijoje

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Nedarbas Vokietijoje 2010 m. spalį (pagal apskritis)

Darbas Vokietijoje - viena iš pagrindinių žmogaus ekonominės veiklos rūšių Vokietijoje; darbinė veikla.

Darbo rūšys

Nuo 2003 m. skiriami šios darbo santykių rūšys:

Nuo atitinkamų dydžių yra mokamas (atskaitomas) socialinis draudimas (įmokos) ir pajamų mokesčiai. Dirbančiųjų skaičiui padidinti yra speciali „Hartz“ programa.

Statistika

Vokietijos nedarbo lygis nėra labai aukštas. Darbo rinka palyginti su Europos yra daug drausmingesnė.

2011 m. sausio 1 dienai Vokietijoje buvo 3,016 mln. bedarbių, t. y. 260 000 mažiau nei 2010 m. sausio 1 d. Nedarbo lygis - 7,2 proc. (2010 m. sausį - 7,8 proc.).

Dirbančiųjų skaičius - 41,09 mln. (darbingų šalies gyventojų skaičius pasiekė visų laikų aukštumą)[1]

EURES tinklalapyje 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo virš 854 000 laisvų darbo vietų, registruota daugiau nei 545 tūkst. gyvenimo aprašymų ir virš 22 000 darbdavių[2].

Poreikiai

Vokietija dėl demografinių priežasčių (visuomenės senėjimo, žemo gimstamumo) bus vis labiau priversta dalį darbo jėgos samdyti iš užsienio. Tokio ekonominio pakilimo kaip 2011 m. Vokietijoje nebuvo jau 20 metų. Dėl finansinės krizės pinigai nebenuteka į užsienį, o investuojami vietoje. Šios investicijos skatina vidaus vartojimą ir sukuria naujų darbo vietų. Eksportas klesti.

Šiuo metu Vokietijoje trūksta 400 000 darbuotojų[3]. 2009 m. spalį trūko 51 000 inžinierių (nuo 2005 m. vyresnių nei 55 m. skaičius viršijo inžinierių, kurių amžius iki 35 metų, skaičių). Iki 2019 m. į pensiją išeis kone pusė (t. y. 1 mln.) dabartinių inžinierių, nors absolventų per tą laiką bus parengta tik 400 000[4]

Vokietijos įdarbinimo agentūra prognozuoja, kad atvyks 140 000 per metus. Įvertinus euro zonos finansinių rinkų situaciją ir ekonominio vystymosi skirtumus ir turint omenyje, kad ten, iš kur atvyksta imigrantai, tikimasi ilgai užsitęsiančio ekonominio nuosmukio, o Vokietijos ūkis klestės, nes ji nebeišsiunčia savo kapitalo į užsienį, potencialiai mobilių žmonių priskaičiuojama iki kelių milijonų.[5]

Vokietijos darbo birža teigia, kad net ir per krizę jaučiamas medicinos, socialinės pagalbos ir slaugos, IT bei inžinerijos darbuotojų trūkumas. Rytų europiečių atėjimas padidins vietinę konkurenciją nekvalifikuoto darbo srityse, tuo tarpu kvalifikuotiems specialistams didesnio poveikio neturės. Vidutinis darbo užmokestis darbuotojui – 3 700 eurų, darbininkui – 2 500 eurų. Priklauso nuo regiono ir, žinoma, atliekamo darbo. Kai kurie nekvalifikuoti darbininkai iš Rytų Europos sutinka dirbti už 2–3 eurus per valandą, kai turėtų gauti mažiausiai 4–6 eurus/val., – priklausomai nuo to, kurioje Vokietijos dalyje jie dirba. 10–20 proc. algų skirtumas Vakarų Vokietijos naudai vyrauja visuose sektoriuose.[6]

Lyginant vidutines būsto ir maisto išlaidas, Vokietijoje jos yra maždaug penktadaliu didesnės negu Jungtinėje Karalystėje[7].

Apribojimai

2011 m. sausio 1 d. nebetaikomi apribojimai sezoniniams darbininkams.

2011 m. gegužę naujųjų ES valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kt.) piliečiams nustoja galioti paskutiniai suvaržymai, draudžiantys dirbti samdomą darbą Vokietijoje. Lietuvos piliečiams galioja tos pačios įsidarbinimo sąlygos kaip vokiečiams ir kitiems pilnateisiems ES piliečiams[8].

Darbas laikinai

Pagrindinis straipsnis – Gastarbaiteris.

Prognozuojama, kad atidarius darbo rinką, į Vokietiją iš Rytų ir Vidurio Europos atvyks nuo 100 000 (Darbo rinkos ir užimtumo tyrimų instituto skaičiavimais) iki 200 000 žmonių (pasak Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės darbo ministro Guntram Schneider). į Šiaurės Reino-Vestfalijos žemę gali atvykti apie 45 000 (regione jau yra 170 000 laikinųjų darbuotojų).

Vokietijos žiniasklaidoje ir profsąjungose baiminamasi to, kad vokiečiai bus priversti dirbti už nedidelį atlyginimą (Vakarinėje Vokietijoje kolektyvinėje sutartyje nustatytas mažiausias valandinis atlygis laikinam darbuotojui vokiečiui yra 7,60 euro (26 litai), kad šalį užplūs gastarbaiteriai (į svečius atvykstantys darbininkai, vok. Gastarbeiter) iš Rytų Europos (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Vengrijos). Laikiniesiems darbuotojams nėra nustatytas minimalus darbo užmokestis. Todėl siekiama įstatymais nustatyti mažiausią laikinojo darbuotojo atlyginimą, kam prieštarauja Vokietijos liberalai - Laisvoji demokratų partija (FDP). Žemiausia algos riba jau nustatyta statybose, patalpų valymo ir slaugos srityse[9].

Vokietijoje labai stiprios profsąjungos, jos priešinasi, kad būtų priimami į darbą imigrantai, sutinkantys dirbti už menkesnį nei vietinių žmonių darbo užmokestį (tai garantuoja, kad už tą patį darbą bent jau nebus mokama daug mažiau nei vokiečiams).[10]

Praktika Vokietijoje

Pagrindinis straipsnis – Praktika Vokietijoje.

Praktika Vokietijoje gali būti apmokama arba ne. Kartais ji pasirenkama kaip užslėpta darbo forma. Praktika Vokietijoje paplitusi netgi ir tarp absolventų. Neretai jie atlieka įvairiausias praktikas, dažnai menkai arba visai neapmokamas, sekančias viena po kitos. Tokiais atvejais praktika retai „perauga“ į darbo santykius. Be to, Vokietijoje tam tikrose (pvz., humanitarinių arba socialinių mokslų) srityse, įsidarbinti neatlikus neapmokamos pratikos kartais tiesiog neįmanoma.

Užsieniečiams Vokietijoje praktiką galima atlikti pretenduojant į oficialus praktikos pasiūlymus praktikantų biržose (paprastai internete), įmonių tinklalapiuose, dalyvaujant oficialiose praktikos programose.

Nelegalus darbas

Pagrindinis straipsnis – Nelegalus darbas#Vokietija.

Nelegalus darbas Vokietijoje yra „vykdymas paslaugų arba rangos paslaugų:

Lietuvių darbas Vokietijoje

2009 į Vokietiją išvyko 1 350 išvykimą deklaravusių lietuvių, 2008 metais – 1349 (6 % emigrantų iš Lietuvos).

2009 m. socialiniu draudimu buvo draustas 4321 lietuvis (pagal tautybę, ne pagal pilietybę)[11]. Šie žmonės dirbo tiek pagal darbo leidimus, tiek vykdydami savarankišką veiklą[12].

2010 m. į Vokietiją emigravo 3,8 tūkst. lietuvių. Tai buvo ketvirtoji pagal populiarumą lietuvių emigracijos kryptis. Prognozuojama, jog 2011 m. išvyks apie 8 000 lietuvių.

Manoma, kad 2011 m. atsivėrusi darbo rinka ir kylanti ekonomika bei galimas naujų darbo vietų poreikis Vokietijoje paskatins dalį gerai kalbančių vokiškai ir paklausių specialybių specialistų iš Lietuvos emigruoti[13]. Bus dalis įmonių, kurios važiuos su savo darbuotojais dirbti į Vokietiją dėl to, jog įregistruoti individualią įmonę užregistruoti Vokietijoje yra 2 paprasta (savivaldybės Verslo skyriuje išrašo verslo liudijimą, sumokama priklausomai nuo savivaldybės 17-25 eurus, nereikia patento).[14]

Ateityje vežėjų (autotransporto), statybų bendrovės gali būti priverstos didinti atlyginimus ir kitomis priemonėmis motyvuoti, kad žmonės liktų Lietuvoje arba įsivežti darbuotojų iš gretimos Baltarusijos bei kitų valstybių, kaip tai buvo daroma per statybų pakilimą 2007 m.[15]

Įdarbinimas

Iš dalies paplitęs tiesioginis įdarbinimas (gydytojams, slaugėms, senyvo amžiaus žmonių prižiūrėtojams), t. y. privačių asmenų skelbimai internete ar spaudoje. Darbo skelbimai pateikiami vokiškai. Iš pretendentų reikalaujama kvalifikacijos, darbo patirties, gerų vokiečių kalbos žinių.

Įdarbinimu Vokietijoje užsiima Vokietijos darbo birža (Darbo agentūra) su savo teritoriniais padaliniais. Įdarbinimu užsiima iš dalies ir šakinės organizacijos, ypač paklausių profesijų srityse (pvz., Vokietijos inžinierių sąjunga).

Vokietijos lietuvių bendruomenė, lietuvių kultūrinė organizacija, veikianti visuomeniniais pagrindais, pagalbos darbo ieškantiems tautiečiams neteikia, nėra kompetentinga atsakyti į klausimus, liečiančius darbo rinką Vokietijoje[16].

Privačiame sektoriuje veikia personalo tarpininkai (įmonės, įvairios specializuotos agentūros). Vokietijoje - kaip ir kitose šalyse - susiduriama ir su nepatikimais įdarbinimo tarpininkais, už paslaugas reikalaujančiais net 1500-5000 litų. Darbo rinkoje jau susikūrė tarpininkų grandinės. Tarpininkai naudojasi vokiečių kalbos nemokančiais užsieniečiais, juos išnaudoja. Pvz., apgyvendina antisanitarinėmis sąlygomis bendrabutyje, darbas faktiškai trunka 11-13 valandų valandų per parą, mokama vos trečdalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje. Pasiūlymų nekvalifikuotiems darbininkams – mažai. Ne visą darbo dieną dirbantiems statybininkams siūlomas mėnesio uždarbis – apie 1300 eurų (4500 litų)[17].

Vokietijai paskelbus apie nuo 2011 metų gegužės mėn. darbo apribojimų panaikinimą, lankančiųjų vokiečių kalbos kursus skaičius Lietuvoje išaugo maždaug penktadaliu[18].

Nedarbas, bedarbio pašalpa

Teisę į nedarbo draudimo išmokas turi registruoti Vokietijos valstybinėje darbo agentūroje asmenys, kurie prieš tapdami bedarbiais dirbo Vokietijoje ir kurių socialinio draudimo stažas per praėjusius 2 metus ne mažesnis negu 12 mėn. Socialinio draudimo stažas kitose EEE (Europos Ekonominės Erdvės) valstybėse gali būti įskaičiuojamas, jei pateikiama forma E301[19].

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. Arbeitslosigkeit auf niedrigsten Stand seit 19 Jahren
  2. Atsivėrusi Vokietija vilios kvalifikuotus specialistus (Vytenė Staišaitytė, www.DELFI.lt, BNS, 2011 sausio 2 d. 12:05)
  3. Gyvenimas ir darbas Vokietijoje (Romas Šileris, Frankfurtas prie Maino "Tiesa", 2010 lapkričio mėn. 5 d. 15:01)
  4. Vokiečiams vėl trūksta inžinierių (Willis Fuchsas, Vokietijos inžinierių sąjungos vadovas; Rasa Dževeckytė, „Mano karjera“, 2009.11.26 16:04)
  5. Vokietijos ekonomistas H.W.Sinnas: „Jei vokiečių firmai reikia specialisto, jai tereikia įdėti skelbimą į bet kurios Rytų Europos šalies laikraštį“ („Focus“ ir lrytas.lt inf., 2011-05-24 21:03)
  6. Darbas Vokietijoje? Genau! (2011 m. gegužės 26 d., veidas.lt)
  7. Vokietija atveria darbo rinkos duris: kas laukia Lietuvos ir pačios Vokietijos? (Aistė Almanaitė, „Pinigų karta“, 2011-01-26 07:01)
  8. Darbas Vokietijoje (VLB inf.)
  9. Vokiečiai su siaubu laukia gastarbaiterių antplūdžio iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų naujųjų ES šalių (Jurgita Noreikienė, lrytas.lt, 2011-01-19 14:19)
  10. Lrytas.lt inf.
  11. Vokietijos valstybinės užimtumo tarnybos Centrinės būstinės (ZAV) duomenimis, dar galiojant darbo rinkos apribojimams
  12. Atsivėrusi Vokietija vilios kvalifikuotus specialistus (Vytenė Staišaitytė, www.DELFI.lt, BNS, 2011 m. sausio 2 d. 12:05)
  13. Auganti Vokietijos ekonomika paskatins lietuvius emigruoti? (Mindaugas Linkaitis, Alfa.lt, 2011-01-16 19:10)
  14. Komercijos atašė Vokietijoje L.Labanauskas: „Žengiant į Vokietijos rinką reikia kantrybės ir ištvermės“
  15. Išeivius banga plukdys ir į Vokietiją (Eglė markevičienė, LIETUVOS ŽINIOS, Nr. 215 (12744), 2010 rugsėjo 21 d., Verslas)
  16. Vokietijos lietuvių bendruomenei – masiniai prašymai padėti surasti darbą (Eglė Zakarauskaitė-Preine, www.DELFI.lt, 2010 m. lapkričio 25 d. 14:10)
  17. Vokietijoje jau laukia tarpininkai (Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2011-01-17 09:09)
  18. Lietuvei proto įkrėtė išprotėjusi vokietė (Audronė Urbonaitė, lrytas.lt, LR korespondentė, 2011-01-22)
  19. Nedarbo draudimas


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+15363-32=15331 wiki spaudos ženklai).