Dauginčiai
Kitos reikšmės – Dauginčiai (reikšmės).
| Dauginčiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Dauginčiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Kretingos rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Kartenos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 150 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
Dauginčiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, į šiaurę nuo kelio A11 Šiauliai–Palanga, Minijos kairiajame krante. Seniūnaitijos centras.
Kultūros paveldas:
- Dauginčių piliakalnis, vadinamas Pilimi, Pilale (I tūkst. – II tūkst. pradžia).
- Dauginčių II piliakalnis, vadinamas Pilale, Mėnulio kalnu.
- Dauginčių kaimo senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Kapeliais, Senkapiais (XVI a. – XIX a.).
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a.).
- Koplytėlė su Marijos su kūdikiu skulptūra (1947 m.).
Istorija
Minijos ir jos intako Slinkupio santakoje stūksantis Dauginčių piliakalnis liudija, kad žmonės čia gyvena nuo I tūkstantmečio[3]. Kaimas susiformavo XVI a., Valakų reformos metu.
Per kaimą ėjo senasis kelias Kartena-Plungė, vedęs link Cigonalių. Pasakojama, kad šiuo keliu iš Rusijos 1812 m. traukėsi Napoleono kariuomenės kareiviai, kurių dalis sušalo ir išsekę mirė pakelėje. Esą, kaimo gyventojai mirusiuosius palaidojo į šiaurę nuo kelio esančioje aukštumoje, kurioje tebestovi metalinis kryžius. Bendrose kaimo ganyklose prie Minijos iki XIX a. veikė kaimo kapinės.
XIX a. pradžioje kaimo centrinėje dalyje buvo 15 baudžiauninkų sodybų, o dar viena stovėjo Stonkaus užusienyje (vienkiemyje) šalia Sakuočių kaimo. Apie XIX a. vidurį kaimo pietinėje dalyje šalia naujojo kelio Kartena-Plungė atsirado dar vienas užusienis (vienkiemis), pavadintas Dauginčiais.
1846 m. Kartenos parapijos Dauginčių kaime buvo 24 baudžiauninkų sodybos, o 1849 m. Kartenos grafo F. Pliaterio dvare lažą ėjo 167 baudžiauninkai. Panaikinus baudžiavą išperkamuosius žemės mokesčius grafui 1870 m. mokėjo 126 valstiečiai iš Dauginčių kaimo ir užusienio.
XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Dauginčiai sparčiai augo ir 1923 m. kaime buvo 55 ūkiai[4]. Tarpukario žemės reformos metu prie kaimo buvo prijungtos kairiajame Minijos krante buvusi Grabšyčių dvaro žemė, dalis Gaudučių dvaro ir Martynaičių kaimo žemių. Išaugęs kaimas tapo Dauginčių seniūnijos centru. 1932 m. seniūnu buvo Juozas Kumpis, o jo padėjėju – Juozas Domarkas[5].
1941 m. iš Dauginčių kaimo į Vokietiją repatrijavo Stasys Karušaitis su šeima. Pokario metais LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanais tapo ir Lietuvos laisvės kovose žuvo Stanislava Valužienė su dukra Stanislava ir sūnumi Albertu. 1948–1949 m. į Sibirą buvo ištremtos Apolonijos Jonauskienės, Adomo Dauginčio, Kleopos Daukontienės šeimos[6].
Sovietmečiu kaimas buvo apylinkės administracinis centras ir priklausė Tarybinės žemės kolūkiui. Melioracijos ir vienkiemių naikinimo metu žemdirbių sodybos kūrėsi arčiau kelio Palanga-Šiauliai, šalia buvusio Gaudučių dvaro sodybos, kurioje buvo įsikūrusi kolūkio ir apylinkės administracija. Dauginčiai beveik suaugo su Gaudučių kaimu ir tapo centrine kolūkio gyvenviete. 1959 m. kaime veikė parduotuvė, o nuo 1961 m. – felčerių-akušerių punktas[7].
2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 85 ūkiai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVII a. | Kartenos vaitystė | Kartenos valsčius | |
| XVIII a. | Kartenos grafystė | ||
| 1861–1915 m. | Kartenos seniūnija | Kartenos valsčius | Telšių apskritis |
| 1915–1918 m. | ? | Kretingos apskritis | |
| 1918–1940 m. | Dauginčių seniūnija | ||
| 1940–1941 m. | Dauginčių apylinkė | ||
| 1941–1944 m. | Dauginčių seniūnija | ||
| 1945–1950 m. | Dauginčių apylinkė | ||
| 1950–1959 m. | — | Dauginčių apylinkė | Kretingos rajonas |
| 1959–1995 m. | — | Kartenos apylinkė | |
| 1995–2009 m. | — | Kartenos seniūnija | Kretingos rajono savivaldybė |
| 2009– | Dauginčių seniūnaitijos centras | ||
Pavadinimo kilmė
Kaimo vardas kilęs nuo asmenvardžio Daugintis daugiskaitos.
Gyventojai
 | ||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 210 | 271 | 240 | 252 | 215 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 215 | 216 | 170 | 150 | - | ||
| ||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Dauginčiai TSRS topografiniame žemėlapyje[9][10]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Dauginčiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. - Lietuvos lokaliniai tyrimai. - ISSN 1822-4857. - T. 1(2) (Vilnius, 2002/05), p. 212
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 113
- ↑ Savivaldybių žinynas, Kaunas, 1932, p. 600
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. Vilnius, 1993, p. 460
- ↑ Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1. Vilnius, 1966, p. 370
- ↑ Dauginčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 370 psl.
- ↑ Dauginčiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Dauginčiai loadmap.net
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius,1973.