Degučių piliakalnis
| Degučių piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Degučių seniūnija (Zarasai) | |
| Gyvenvietė: | Degučiai (Zarasai) | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 15 | |
| Aikštelės apimtis, m | 30×25 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – XIV a. | |
| Žvalgymo metai | 1949 m., 1972 m. | |
| Tyrimo metai | 1975 m., 1985 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis | |
| Unikalusis objekto kodas | 5701 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A995P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1491 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Degučių piliakalnis (arba Ažusamanės piliakalnis) stūkso Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Degučių kaimo, miške. Prie jo aptiktas Degučių pilkapynas.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Vakariniai ir šiaurės vakarų šlaitai statūs, apie 15 m aukščio, šiaurės, rytų ir pietų - žemi ir nuolaidūs. Kalvos viršūnėje yra beveik apskrita (25–30 m skersmens) aikštelė. Jos pietinis ir pietvakarių kraštas žemesnis, sutvirtintas pylimu, išliko 40 m ilgio pylimo liekanų.
Piliakalnį juosia 3 pylimai: pirmasis, 1,2 m aukščio ir 120 m ilgio yra šiaurės, rytų ir pietų šlaituose, 3,5 m žemiau aikštelės krašto. Žemiau jo, pietvakarių ir šiaurės vakarų šlaituose - antrasis, 1 m aukščio ir 50 m ilgio pylimas, o šiaurės rytų šlaituose trečiasis, 1 m aukščio ir 30 m ilgio pylimas.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1972 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1975 m. ir 1985 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Istorija
Spėjama, kad IX–XII a. čia stovėjo medinė Degučių pilis. Išlikusios terasos – buvusios gynybinės sienos. Pasakojama, kad į piliakalnį anksčiau vedė slaptas kelias per greta esančią Užusamanio balą.
1831 m. piliakalnyje buvo įsitvirtinę Emilijos Pliaterytės vadovaujami sukilėliai.
Legendos
Pasakojama, kad Degučių piliakalnis atsiradęs dar tada, kai gyventa milžinų. Vienas toks milžinas, vardu Samanis, paėmė žemių saują ir supylė ją kitoje vietoje. Tada toje vietoje, iš kurios buvo paimta žemė, atsirado Samanio ežeras, o iš supiltų žemių saujos susidarė Degučių piliakalnis.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Narkyčių piliakalnis 9 km Vencavų piliakalnis 5 km |
Golubiškių piliakalnis 13 km | Mineikiškių piliakalnis 7 km |
| |||||||
| Zokorių piliakalnis 6 km Verslavos piliakalnis 10 km |
|
Pakalniškių piliakalnis 17 km Bielkaučiznos piliakalnis 10 km | |||||||||
| Šiukščių piliakalnis 2 km | Kiemionių piliakalnis 9 km | Jakiškių piliakalnis 12 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Degučių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 569 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 211
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2, p. 52.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2, p. 360.
- Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A995P, Degučių piliakalnis, vad. Ažusamanės piliakalniu. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 394-395.
- Lietuvos TSR Zarasų rajono kultūros, gamtos ir istorijos paminklų katalogas II leidimas. Vilnius, 1989. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 4, ap. 1, b. 69, p. 79.
- Pranas Gipiškis. Zarasų kraštas. Zarasai, 1936, p. 36-37.
- Stasys Juodelis. Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Zarasų rajonų archeologijos paminklų žvalgymo dienoraštis 1969-1970. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 9, ap. 1, b. 16, p. 77.
- Pranas Kulikauskas. 1949 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Zarasų, Rokiškio apskrityse dienoraštis. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 5, p. 33-34.
- Jonas Nemanis. Zarasų rajono kultūros paveldas. Zarasai, 1994, p. 39.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, с. 37.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 119.
- Adolfas Tautavičius. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Alytaus, Jurbarko, Kapsuko, Kauno, Plungės, Šilutės, Rokiškio, Zarasų, Vilniaus rajonuose ataskaita 1972 05 22-1972 06 10. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 154, p. 34-35.
| ||||||