DELFI

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Delfi.lt)
Peršokti į: navigacija, paiešką
DELFI logotipas

DELFI – internetinis naujienų portalas, veikiantis nuo 1999 m.

Delfi.lt – viena populiariausių naujienų svetainių Lietuvoje. [1] Joje pateikiamos naujienos suskirstytos į skyrelius – Lietuvos, užsienio, sporto ir kt. naujienos, yra galimybė komentuoti kiekvieną straipsnį. Portalas taip pat veikia Estijoje, Latvijoje ir Ukrainoje.

100 % DELFI pajamų sudaro reklama – reklaminiai skydeliai. 60 % DELFI auditorijos sudaro vyresni nei 24 metų žmonės. Daugiausiai tai – išsilavinę, didesnes nei vidutines pajamas turintys skaitytojai.

Istorija[taisyti]

DELFI istorija Lietuvoje prasidėjo 1999 m. rudenį, kai bendroves „Skaitmeninės komunikacijos“ ir „Taidė“ įsigijusi kompanija „Microlink AS“ jas sujungė (dalį „Taidės“ verslo pardavė kitai įmonei) ir bendrą įmonę pavadino UAB DELFI. Tuo metu DELFI teikė interneto paslaugas – ryšį, tarnybinių stočių priežiūros bei kitas paslaugas.

Dar 1999 m. sausio mėnesį „Microlink“ Estijoje atidarė portalą online.ee (portalą valdė įmonė pavadinimu „Neti Värav“ – 50 proc. akcijų turėjo „Microlink“ ir 50 proc. – BNS). Tais pačiais metais BNS pardavė savo „Neti Värav“ akcijas naujai įkurtai įmonei DELFI AS.

„Neti Värav“ tikslas buvo sukurti panašius portalus Latvijoje (online.lv) ir Lietuvoje (online.lt), tačiau vėliau buvo nuspręsta sukurti naujus projektus, kuriems buvo suteiktas pavadinimas DELFI.

Latvijoje DELFI įkūrė interneto ryšio tiekėjas „Parks LvNet AS“ jų portalo navigators.lv pagrindu. Delfi.ee ir Delfi.lv buvo paleisti 1999 m. lapkričio mėn.

2000 m. vasario 3 d. startavo naujienų portalas www.delfi.lt.

2001 m. „Microlink“ nusprendė reorganizuoti įmones DELFI ir išskaidyti pagal veiklos rūšis – taip DELFI tapo „DELFI Internet“ (visos su interneto ryšiu susijusios paslaugos), atsirado „DELFI Interactive“ (svetainių kūrimo bei priežiūros paslaugos), „DELFI Netcoms“ (tinklų diegimas) bei įkurta nauja bendrovė pavadinimu DELFI, UAB, kuri dabar administruoja portalą www.delfi.lt.

2004 m. sausio mėn. „Microlink“ pardavė visus trijose šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) veikiančius portalus benrovei „Findexa“, kuri vėliau dar tais pačiais metais pakeitė pavadinimą į „Interinfo Baltic OU“. Ši bendrovė tuo metu priklausė amerikiečių kontroliuojamai finansinių investicijų kompanijai TPG (Texas Pacific Group).

2007 m. DELFI įsigijo Estijos žiniasklaidos bendrovė „Ekspress Group“. [2]

DELFI Pilietis[taisyti]

DELFI Pilietis – pilietinės žurnalistikos projektas nuo 2010 metų liepos mėn. Kuria portalo skaitytojai: atsiunčia naujieną elektroniniu paštu arba registruojasi ir ją įkelia DELFI Pilietis sistemoje. Redaktorė – Aleksandra Gudilkina.

Tikslas – kad kiekvieno skaitytojo gyvenimo aktualija, užfiksuotas, jo manymu, svarbus reiškinys, rastų atgarsį, kad visi piliečiai lygiomis teisėmis galėtų dalyvauti naujienų sklaidoje. Svarbu yra ne tik tai, kas vyksta aukščiausiose valdžios institucijose, sostinėje, bet ir kituose regionuose, miesteliuose ir kaimuose. Žinoma, laukiamos žinios ir iš didmiesčių, nes ne viską pastebi net ir budri profesionalaus žurnalisto akis.[3]

DELFI Pilietis 2010 metais gavo „Paparazzi“ apdovanojimą ir buvo nominuotas „Login“ bei „Nmedia“ apdovanojimuose.

Rubrikos[taisyti]

DELFI Pilietis skiltyje yra 3 rubrikos: „Piliečių naujienos“ (publikuojamos skaitytojų naujienos)

  • Vox populi“ (publikuojamos skaitytojų nuomonės)
  • „Yra ką veikti“ (publikuojami renginių anonsai).

Komentarai[taisyti]

DELFI – pirmasis naujienų portalas Lietuvoje, suteikęs galimybę skaitytojams necenzūruojamiems ir be reikalavimų išankstinei registracijai išsakyti savo nuomonę. Kasdien DELFI parašoma apie 11 000 komentarų, pašalinama apie 8 procentus jų.

2002 m. DELFI komentarams įdiegė filtrus, pradėjo raginti informuoti redakciją apie netinkamus komentarus. 2007 m. DELFI įdiegė specialią sistemą, kurioje galima vertinti kiekvieną komentarą. 2008 m. DELFI įdiegė komentarų reitingavimą, leidžiantį balsuoti už patikusį ar nepatikusį komentarą.

Delfi komentarai paprastai lieka anoniminiai. Lietuvoje buvo bandymų teismo keliu išgauti visų apie konkretų politiką pasisakiusių internautų IP adresus, tačiau šie masinio duomenų atskleidimo prašymai buvo atmesti.[4]. Prisijungimo duomenys galėtų būti atskleisti tik pateikus konkrečius duomenys apie tai, kad vienoks ar kitoks pasisakymas įžeidė.


Statistika[taisyti]

DELFI pasiekiamumas (gemiusAudience duomenys):

  • 2005 m. vasaris – 69,42 %.
  • 2006 m. sausis – 73,46 %
  • 2007 m. sausis – 71,75 %
  • 2008 m. sausis – 73,08 %
  • 2009 m. sausis – 61,11 %
  • 2009 m. rugsėjis – 57,11 % [5]

DELFI lankytojų statistika (gemiusAudience duomenys):

  • 2005 m. vasaris – 516 318
  • 2006 m. sausis – 603 045
  • 2007 m. sausis – 792 750
  • 2008 m. sausis – 1 129 475
  • 2009 m. sausis – 1 009 487
  • 2009 m. rugsėjis – 970 944 tūkst.

Nuorodos, šaltiniai[taisyti]


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+19-0=19 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti