Deltuva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Deltuva
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   H-Deltuva.jpg   
Deltuva 1.jpg
Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė

Deltuva
Koordinatės:55°14′20″N 24°40′08″E / 55.239°N 24.669°E / 55.239; 24.669 (Deltuva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija: Deltuvos seniūnija
Gyventojų: 464 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Déltuva
Kilmininkas: Déltuvos
Naudininkas: Déltuvai
Galininkas: Déltuvą
Įnagininkas: Déltuva
Vietininkas: Déltuvoje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: DeltuvaVikiteka

Deltuva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, 6 km į vakarus nuo Ukmergės, prie kelio  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1752 m., atstatyta 1872 m.
Legenda cmentarz.svg Deltuvos kapinynas
Legenda pomnik.svg Obeliskas Deltuvos mūšiui atminti, 1998 m., už miestelio kapinių, link kelio į Ukmergę.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Deltuvos pagrindinė mokykla
Vaizdas:Japanese Map symbol (Library).svg Deltuvos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-20042)
Bendruomenės namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Kūdra („Bambizų bala“) prie Deltuvos bažnyčios

Miestelio šiaurės vakaruose stūkso gamtos paminklas – duobenuotasis Deltuvos akmuo. Vakariniu miestelio pakraščiu teka dešinysis Šventosios intakas Armona.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Žeimiai – 6 km Blank-50px.png
SIESIKAI – 16 km
Gintarai – 1 km
Jakutiškiai – 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Statikai – 4 km
UKMERGĖ – 6 km
VEPRIAI – 12 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Deltuva OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Deltuva TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Dauguma istorikų dabartinę Deltuvą sieja su Volynės metraštyje porą kartų paminėta Deltuvos žeme. Iš tų laikų išlikęs Deltuvos kapinynas.

Deltuva minima nuo 1219 m. 1264 m. Vaišvilkas keršydamas jo tėvo Mindaugo žudikams jėga paėmė Deltuvos pilį, o Deltuvos žemę prijungė prie Didžiojo kunigaikščio valdų. 1385 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose minimas Deltuvos valsčius (land Dewilto[w]), kurio centras neabejotinai turėjo būti dabartinės Deltuvos prototipas. 1434 m. minimas Ldk Deltuvos dvaras. XV a. Deltuvos dvaro ir valsčiaus savininkai buvo Valimantaičiai, vėliau žinomi kaip Kęsgailos. Nuo XVI a. pradžios Deltuvą valdė Radvilos.

1444 m. Deltuvoje Mykolas Kęsgaila Valimantaitis pastatydino katalikų bažnyčią, prieš 1570 m. Radvilos – evangelikų reformatų bažnyčią, prie kurios buvo parapinė mokykla, minima dar ir 1629 m. bei 1650 m. 1560 m. minimas Deltuvos miestelis. Deltuva pažymėta 1613 m. LDK žemėlapyje. Nuo 1681 m. Deltuva priklausė M. A. Oginskiui. 1744 m. Deltuva gavo turgaus ir prekymečio privilegiją.

1812 m. birželio 28 d. Prancūzijos-Rusijos karo pradžioje įvyko Deltuvos mūšis (Ukmergės mūšis), kuriame susirėmė besitraukiančios Rusijos imperijos kariuomenės pirmasis pėstininkų korpusas ir puolančios Prancūzijos armijos avangardo kariai. Tai buvo vienintelis prancūzų ir rusų kariuomenių mūšis dabartinės Lietuvos teritorijoje.

XIX a. Deltuvą valdė Tiškevičiai. 1850 m. ir 1937 m. Deltuva degė. 18671914 m. miestelis Vilniaus generalgubernatoriaus Konstantino Kaufmano garbei vadintas Konstantinovu. Draudžiamąją lietuvių spaudą Deltuvos valsčiuje platino A. Rimkevičius, P. Vareikio šeima, daraktorės O. Virbickienė, O. Žliobaitė. 1905 m. pašalinta carinė valsčiaus valdyba. Deltuva nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo Deltuvos valsčiuje veikė Lietuvos Vyčio apygardos partizanai.

19491993 m. buvo „Lenino keliu“ kolūkio centrinė gyvenvietė, turėjo savo muziejų. 1946 m. įkurta ambulatorija, 1962 m. pastatyti kultūros namai.

2009 m. patvirtintas Deltuvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
X–XIV a. Deltuvos valsčiaus centras Deltuvos žemės centras
18611950 m. Ukmergės apskritis
19501995 m. Deltuvos apylinkės centras Ukmergės rajonas
1995 Deltuvos seniūnijos centras Ukmergės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Vietovardžio Deltuva kilmė iki galo neišaiškinta – tai vienas neaiškiausių lietuviškų vietovardžių. Istoriniuose šaltiniuose Deltuvos dvaro ir miestelio įvardijimas ženkliai įvairuoja; dabartine forma (Deltuva) jis žinomas jau nuo XVI a., tačiau anksčiau jo šaknyje greičiausiai buvo iki šiol neišlikęs dėmuo -velt- (jis matomas kad ir vietovardžio užrašymo variante Dewilto[w]). Dalis lietuvių kalbininkų spėja, kad ankstyviausia vietovardžio Deltuva forma buvo Dėviltava; kai kas šią rekonstruotą formą netgi kildina iš (taip pat rekonstruoto) asmenvardžio Dėviltas. Kita vertus, keletas žinomų toponimikos analogijų, o taip pat faktas, kad Deltuvos miestelyje gyvenantį žmogų iki pat XX a. buvo įprasta vadinti žodžiu deltuvis tarsi leistų spėti vietovardį Deltuva esant etnoniminės kilmės (plg. su analogiškos sandaros kuopiniais etnonimais (genčių vardais) bei iš jų kilusiais regionimais *le[i]tuva/Lietuva, *deinava/Dainuva, *karsava/Karšuva; iš etnonimo *deltuva gali būti kilusi ir pietų Lietuvoje (daugiausia Suvalkijoje) paplitusi lietuviška pavardė Deltuva/Deltuvas).[8]

1867 m. Lietuvos generalgubernatoriaus Konstantino Kaufmano (1818–1882) garbei Deltuva pavadinta Konstantinovu (rus. Константиново). Istorinis vardas miesteliui grąžintas 1914 m.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m. 1897 m.sur. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1975 m.
320 516 485 442 356 352 382
1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. -
482 445 521 550 513 464 -

Žymūs žmonės

1885 m. būsimoji rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė baigė Deltuvos dvare veikusią daržininkystės-bitininkystės mokyklą.

Iš Deltuvos valsčiaus kilę 8 Nepriklausomybės karo laikų Vyčio Kryžiaus kavalieriai. Penki Vyčio Kryžiaus kavalieriai – Pranas Bartkevičius, Mykolas Ingelevičius, Juozas Mučinskas, Jonas Ribickas, Stasys Vaitkus – palaidoti Deltuvos kapinėse.

Deltuvoje gimė:

Šaltiniai

  1. Deltuva. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Девельтово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 10 (19) : Давенпорт — Десмин. С.-Петербургъ, 1893., 240 psl. (rus.){{#subobject:Deltuva (Девельтово, ESBE) |Straipsnis=Deltuva |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Девельтово |Žodyno tomas=Т. 10 (19) |Žodyno puslapis= 240 psl. }}
  4. Дзевалтово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 10А (20) : Десмургия — Домициан. С.-Петербургъ, 1893., 564 psl. (rus.){{#subobject:Deltuva (Дзевалтово, ESBE) |Straipsnis=Deltuva |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Дзевалтово |Žodyno tomas=Т. 10А (20) |Žodyno puslapis= 564 psl. }}
  5. Дзевалтовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 57 psl. (rus.)
  6. Deltuva SSRS genštabas 1985–1990 m.
  7. Deltuva loadmap.net
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 45–58 psl.
  • Deltuva. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 330 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 85 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 106% (+8824-529=8295 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 7% (+571-579=-8 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+20-0=20 wiki spaudos ženklai).