Dembų piliakalnis
Dembų piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Utenos apskritis | |
Savivaldybė: | Zarasų rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Antazavės seniūnija | |
Gyvenvietė: | Dembai | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 11 | |
Aikštelės apimtis, m | 35×35 | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. – I tūkstm. vidurys | |
Žvalgymo metai | 1949 m., 1972 m. | |
Tyrimo metai | 1933 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis | |
Unikalusis objekto kodas | 5690 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A984P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1480 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Dembų piliakalnis (arba Pakačinių piliakalnis) stūkso Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Dembų kaime. Pasiekiamas iš plento 178 Bradesiai–Dusetos–Daugailiai, Zaduojoje pasukus į dešinę rytų–pietryčių kryptimi link Dumblynės, už 1,7 km miške pasukus pirmu keliuku į kairę šiaurėn, už 300 m yra dešinėje į rytus nuo keliuko.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apskrita, 35 m skersmens, per 0,5 m iškiliu viduriu. Šiaurinėje pašlaitėje, 2 m žemiau aikštelės iškastas 20 m ilgio, 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Už jo iškastas antras 2,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Šiaurės vakarų šlaite, 2 m žemiau griovio yra trikampė 21 m ilgio, 20 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10-11 m aukščio, šiaurinis šlaitas - tik 3,5 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs praretintomis eglėmis.
Tyrimai
1933 m. Petras Tarasenka aikštelės vakariniame pakraštyje ištyrė 30 m² bendrą plotą, aptiko iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį su akmeniniu įtveriamuoju ir su skyle kotui kirviais, galąstuvu, kauline yla, adikliu, smeigtuku, brūkšniuota, gludinta, lygia ir grublėta keramika, geležies gargažėmis, gyvulių kaulais.
1949 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - I tūkstantmečio viduriu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 11000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1199000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Velikuškių II piliakalnis 2 km | Junkūnų piliakalnis 11 km | Maniuliškių piliakalnis 8,5 km | |||||||||
Rudžių piliakalnis 24 km |
|
Ivoniškių piliakalnis 3 km | |||||||||
Dauliūnų piliakalnis 17 km | Marciūniškių piliakalnis 7 km | Šišponiškių piliakalnis 7 km |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 123 (Nr. 511).
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.211
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 420-421.
- Gipiškis P. Zarasų kraštas. Zarasai. 1936.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 43.
- Petras Tarasenka. Apeiginiai Lietuvos piliakalniai // Židinys. Kaunas. 1934. Nr. 11, p. 415;.
- Тарасенко П. Ф. Городища Литвы // Kpaткие сообщения института истории материальной культуры АН СССР. Mocква, Ленинград. 1952. Выпуск XLII, c. 89-90.
|