Derybos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos ir Vokietijos derybos 1928 m. Sėdi: Lietuvos Ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras ir Vokietijos Reichskancleris Gustavas Stresemannas

Derybosbendravimo procesas, kurio metu partneriai, remdamiesi skirtingais tikslais bei pozicijomis, siekia rasti abi šalis patenkinantį sprendimą. Šiandieninis pasaulis neįsivaizduojamas be šios bendravimo formos, įgalinančios skirtingų tikslų turinčias puses pasiekti savų interesų įgyvendinimo.

Derybų principas

Pagrindinis derybų principas – konstruktyvumas. Sėkmingumo kriterijus - derybų veiksmingumas ir partnerystė, kuri suprantama kaip besiderančių pusių pozicijų papildymas, pagrįstas pozityviais pasiūlymais ir minimaliomis nuolaidomis. Sėkmingos partnerystės psichologinis kriterijus - partnerių pasitenkinimas derybų procesu ir puikiu sprendimu.

Kai pusės derasi, jos paprastai tikisi ir duoti, ir gauti. Derybų dalyviai turi tikslų, kurių negali nepriklausomai vienas nuo kito įgyvendinti. Svarbu paminėti, kad dažniausiai tai, ko nori ar siekia derybų dalyviai, nėra visiškai identiška. Siekiamų tikslų tarpusavio priklausomybė savo prigimtimi gali būti „laimi – laimi“ – kai laimi abi pusės, arba „laimi – pralaimi“ – kai vienos pusės laimėjimas kitai pusei lemia pralaimėjimą, tipo. Tokios situacijos lemia derybų būdą – priklausomai nuo užimamos pozicijos disputantai arba siekia priversti kitą pusę nusileisti, pakeisti savo reikalavimus ir priimti kompromisą, arba stengiasi surasti tokį sprendimą, kuris atitiks visų besiderančiųjų tikslus. Taigi disputantų tikslų tarpusavio priklausomybė turi didžiausią įtaką, lemiančią santykius derybų metu, derybų būdą bei jų pasekmes.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+2995-51=2944 wiki spaudos ženklai).