Diatoniniai intervalai
Diatoniniai intervalai – visi intervalai, sudaryti iš bet kurių dviejų diatoninės dermės garsų, šių garsų nealteruojant (t. y. nepaaukštinant ir nepažeminant).
Iš diatoninio mažoro dermės garsų sudaromi šie intervalai:
- grynoji prima - tarp dviejų vienodų garsų: do-do, re-re, ir pan.
- mažoji sekunda - tarp III ir IV (mi-fa), VII ir VIII (si-do) diatoninio mažoro dermės laipsnių;
- didžioji sekunda - tarp I-II (do-re), II-III (re-mi), IV-V (fa-sol), V-VI (sol-la), VI-VII (la-si) laipsnių.
- mažoji tercija - tarp II-IV (re-fa), III-V (mi-sol), VI-VIII (la-do), VII-II (si-re) laipsnių;
- grynoji kvarta - tarp I-IV, II-V, III-VI, V-VIII, VI-II, VII-III
- padidintoji kvarta - tarp IV-VIII (fa-si)
- sumažintoji kvinta (gaunama apvertus padidintąją kvartą) – tarp VII-IV (si-fa)
- grynoji kvinta (gaunama apvertus grynosios kvartos intervalą);
- mažoji seksta (gaunama apvertus didžiąją terciją);
- didžioji seksta (gaunama apvertus mažąją terciją);
- mažoji septima (gaunama apvertus didžiąją sekstą);
- didžioji septima (gaunama apvertus mažąją sekundą);
- grynoji oktava
Diatoniniais vadinami ir sudėtiniai intervalai, sudaryti iš diatoninius intervalus praplėtus oktava: mažoji ir didžioji nona, mažoji ir didžioji decima, grynoji ir padidintoji undecima, grynoji ir sumažintoji tercdecima, mažoji ir didžioji kvartdecima, mažoji ir didžioji kvintdecima, grynoji seksdecima.
|