Difamacija
Difamãcija (lot. diffamatio — 'apkalbinėjimas', 'šmeižimas'; fama - 'reputacija'; angl. defame - 'juodinti', 'šmeižti') - pramanytų ar tikrų asmenį žeminančių žinių skleidimas[1].
Difamacija kaip teisingos informacijos, nors ir žeminančios žmogaus garbę paskleidimas nėra laikoma baudžiamąja veika (nusikaltimu). Tikrovės neatitinkančios informacijos (melagingų žinių platinimas tą suvokiant kaltininkui yra šmeižtas (paprastai baudžiamasis nusižengimas), už jį numatyta baudžiamoji atsakomybė (tiesa, byla keliama tik privataus kaltinimo tvarka, t. y., tik esant nukentėjusiojo skundui).
Istorija
Prancūzijoje difamacija istoriškai buvo laikoma nusikaltimu spaudos srityje, atitinkamu Spaudos įstatymo pažeidimu Vokietijoje - privatus šmeižtas.
1819 m. ir 1881 m. Prancūzijos įstatymai difamaciją apibrėžė kaip bet kokią spausdintą nuorodą ar „pripaišymą“ fakto, žeminančio asmens arba organizacijos reputaciją. Panašiai difamacija buvo suprantama ir Didžiojoje Britanijoje.
Literatūra
- Lilienthal. Üble Nachrede und Verleumdung. «Vergleichende Darstellung d. Deutsch. und Ausl. Strafrechts».
- Познышев С. В. Понятие чести (§ 63). «Особенная часть русского уголовного права. Сравнительный очерк важнейших отделов особенной части старого и нового уложений». Издание 3-е, исправленное и дополненное. 1912 m.
Šaltiniai
- ↑ Difamacija (Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.)
|