Diokletianas
| Diokletianas | |
|---|---|
| |
| Diokletianas | |
|
| |
| Gimė | apie 244 m. gruodžio 22 d. |
| Mirė | 311 m. gruodžio 3 d. |
 | |
| Valdė | 284-305 m. |
| Pirmtakas | Karinas |
| Įpėdinis | Konstancijus I Chloras ir Galerijus |
|
| |
| Vikiteka | DiokletianasVikiteka |
Gajus Aurelijus Valerijus Diokletianas (apie 244 m. gruodžio 22 d. – 311 m. gruodžio 3 d.) buvo Romos imperatorius 284-305 m.
Diokletianas gimė vargingoje ilyrų šeimoje Dalmatijoje ir per karinius rangus iškilo iki kavalerijos vado valdant imperatoriui Karui. Po Karo ir jo sūnaus Numeriano mirties kare su Persija, Diokletianas buvo paskelbtas imperatoriumi. Į titulą pretendavo kitas Karo sūnus Karinas, bet Diokletianas jį nugalėjo Margo mūšyje. Su jo įžengimu į sostą baigėsi III amžiaus krizė. Jis paskyrė kolegą karininką Maksimianą Herkulijų vyresniuoju imperatoriumi (Augustu) 285 m. Konstancijus I Chloras ir Galerijus 293 m. kovo 1 d. tapo jaunesniaisiais imperatoriais (Cezariais). Tetrarchijoje kiekvienas iš keturių imperatorių valdė po ketvirtį imperijos. Diokletianas saugojo imperijos sienas ir sunaikino grėsmes savo valdžiai. Jis nugalėjo sarmatus ir karpius per kelias kampanijas 285-299 m., alemanus 288 m., uzurpatorius Egipte 297-298 m. Galerijus, padedamas Diokletiano, sėkmingai kovojo su Sasanidų Persija. 299 m. jis nusiaubė persų sostinę Ktesifoną. Diokletianas vadovavo deryboms ir pasiekė ilgalaikę ir palankią taikos sutartį.
Diokletianas išplėtė ir atskyrė imperijos karinius ir civilinius aparatus, reorganizavo imperijos provincijas, įkūrė didžiausią ir labiausiai biurokratinį valdymo aparatą imperijos istorijoje. Jis įkūrė administracinius centrus arčiau fronto linijos nei tradiciškai toli esanti Roma. Dėl III a. absoliutistinių tendencijų, Diokletianas iškėlė save virš imperijos masių rūmų ceremonijomis ir architektūra. Dėl valdymo aparato plėtros, karo žygių ir statybų reikėjo atlikti visapusę mokesčių reformą. Nuo 297 m. imperijos mokesčių sistema buvo standartizuota, nešališkesnė.
Ne visi Diokletiano planai buvo sėkmingi: Ediktas dėl maksimalių kainų (301 m.), bandymas sutramdyti infliaciją per kainų kontrolę, davė priešingą rezultatą ir greitai buvo ignoruotas. Nors tetrarchija veikė sėkmingai jam valdant, atsistatydinus Diokletianui sugriuvo dėl Maksimiano sūnaus Maksencijaus ir Konstancijaus sūnaus Konstantino I dinastinio konflikto. Diokletiano persekiojimai (303–311 m.) buvo paskutiniai, didžiausi, kruviniausi oficialūs krikščionybės persekiojimai, kurie, tačiau, nesunaikino krikščionių bendruomenės. 324 m. Konstantinas I tapo pirmuoju krikščionimi imperatoriumi ir imperija tapo palanki krikščionybei.
Nepaisant nesėkmių, Diokletiano reformos pakeitė Romos imperijos valdžios struktūrą, stabilizavo imperiją ekonominiu ir kariniu požiūriu, leido imperijai išsilaikyti dar šimtą metų, nors Diokletiano jaunystės laikais atrodė, kad ji subyrės. Nusilpęs nuo ligos, Diokletianas atsistatydino 305 m. gegužės 1 d. ir tapo pirmuoju imperatoriumi atsistatydinusiu savo noru. Po to jis gyveno rūmuose Dalmatijos pajūryje, prižiūrėdamas daržą. Jo rūmai buvo dabartinio Splito pradžia.
| Romos imperatorius
| ||
| Anksčiau valdė: Karinas |
Diokletianas ' |
Vėliau valdė: Konstancijus I Chloras ir Galerijus |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
| ||||||