Dokozaheksaeno rūgštis
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte. |
Dokozaheksaeno rūgštis | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
(4Z,7Z,10Z,13Z,16Z,19Z)-dokosa-4,7,10,13,16,19-heksaeno rugštis; Dokoneksetas | |
CAS numeris | 6217-54-5 |
PubChem | 445580 |
Cheminė formulė | |
Molinė masė | |
SMILES | |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | Skystis |
Lydymosi t° | |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Dokozaheksaeno rūgštis (DHR) - omega-3 riebalų rūgštis (RR), pasitaikanti žmogaus maiste. Dauguma tyrimų rodo, kad ji svarbi atminčiai, mąstymui, kūno apykaitos procesuose, smegenų ir širdies sveikatai.[1] [2]
Kita omega-3 riebalų rūgšties sudaromoji dalis yra eikozapentaeno rūgštis (EPR); šios dvi RR pasitaiko kartu ir sudaro omega-3 RR. Pagrindinis DHR ir EPR šaltinis yra žuvis; kai kurie augalai, sėklos, bei riešutai turi RR, bet DHR ir ERP kiekiai skiriasi. Daugiausiai DHR randama riebesnėse, didesnėse žuvyse. Mažos žuvys kaupia DHR joms bevalgant mažesnius gyvius, kurie minta dumbliais - juose randama dokozaheksaeno rūgštis. Dvi dumblių rūšys - Crypthecodinium cohnii ir Schizochytrium turi DHR, jos pasitaiko ir riešutuose, sėklose, kiaušiniuose, kepenyse, gyvūnų smegenyse, karvės ar ožkos piene. Neseniai atrasta, kad augalas Perna canaliculus turi dokozaheksaeno rūgšties.[3]
Svarba sveikatai
Kūnas medžiagų apykaitos (metabolizmo) metu naturaliai negamina DHR - tam reikalinga mityba su omega RR. Tinkamas maistas yra svarbus užtikrinant pakankamus dokozaheksaeno rūgšties kiekius kūne. DHR itin svarbi nėštumo metu naujagimiams, vaikams, bei paaugliams. Motinos piene taip pat yra omega-3 riebiųjų rūgščių, įskaitant dokozaheksaeno rūgštį (DHR), svarbią naujagimių smegenų ir akių vystimuisi ir funkcionavimui.[4][5] Iš visų polinesočiųjų riebalų rūgščių, DHR turi itin svarbų poveikį smegenims. Žemi DHR lygiai yra asocijuojami su padidėjusia neuroninių ląstelių mirtim.[6] DHR trūkumai pastebėti sunkia depresija sergančių žmonių didžiųjų smegenų žievėje. Mityba su dokozaheksaeno rūgšties didesniais kiekiais padeda depresija ir bipoliniu nuotaikos sutrikimui sergantiems.[7][8] DHR trūkumas taip pat susijęs su mąstymo ir atminties pablogėjimu. Dokozaheksaeno rūgštis yra reikalinga smegenims, užtikrinant vyrų vaisingumą[9], ypatingą svarbą DHR turi tinklainei. Mityba su pakankamais rūgšties kiekiais gali padėti sumažinti riziką širdies ligom, pašalinant kraujo trigliceridus. Daug tyrimų priėjo prie išvados - DHR ir EPR turi itin svarbia funkcija norint užtikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą.[10] Mažas DHR kiekis kūne yra siejamas su Alzheimeriu, skleroze ir kitom ligom. Mažinant kraujo trigliceridus, pagerėja mąstymas. DHR blokuoja anomalių fibrilinių baltymų susikaupimą. Šios fibrilės, vadinamos amiloidu, laikomos ląstelių degeneraciją sukeliančiomis molekulėmis. Alzheimerio ligą įtakoja patogeninis plokštelių susiformavimas iš baltymo Aβ fibrilių. Tyrimai rodo, kad DHR blokuoja kai kurių fibrilių formavimasi.[11][12][13][14] DHR limituoja rizika viršsvoriui išsivystyti.[15] Tyrimuose, atrasta, kad riebalai organizme bei kraujagyslėse kaupiasi naudojant įprastus taukus. DHR turi priešingą poveikį, svarbų sveikatos atsižvelgimu.[16]
Dokozaheksaeno rūgšties profilaktinis naudojimasir
Dokozaheksaeno rūgštis (DHR) dažnai rekomenduojama sergant širdies ligomis, nes tyrimai patvirtina ilgaamziskuma zmoniu naudojaanciu DHR. Mažiem vaikams svarbu, kad mityboje uztektu EPR ir DHR smegenų vystymosi ir daug kitų procesų augant. Sumažėjus cholesteroliui, kuris yra vadinamas „gerasis“ (DTL cholesterolis) ir padidėjus „blogajam“ (MTL cholesterolis), daktarai rekomenduoja, naudoti omega nepakeičiamas riebalų rūgštis. Patariama, kad dienos mityboje būtų 1-3 gramai riebalų rūgšties formų. Idealios riebalų rūgštys turi bent trečdalį DHR, su kuria pasitaiko ir eikozapentaeno rūgštis (EPR). Du gramai tinkamų žuvų taukų turės 500-600 mg DHR/EPR - tai rekomenduojama dienos norma. [17]
Svarbu atsižvelgti į tai, kad riebaluose kaupiasi ir kenksmingos medžiagos. Metilgyvsidabris, dioksinai, polichlorbenzolo junginiai, randami mažais kiekiais žuvyse. Per dažnai valgant užterštą žuvį galimas neigiamas poveikis, ypač nėščiom moterims ir jų naujagimiams. Perspėjama valgyti ne daugiau kaip vieną porciją žuvies produktų per savaitę.
Svarbu, kad žuvis butų gaudoma švariuose vandenyse, o vaistinis preparatas būtų išgrynintas ar išvalytas nuo toksinių medžiagų (tai būna pažymėta ant produkto). Tyrimuose dioksinai ir polichlorbenzolio junginiai parodė sukeliantys vėžio ligų riziką. Dideli metilgyvsidabrio kiekiai sudaro palankias sąlygas miokardo infarktui ir gali pažeisti vaikų besivystančią nervų sistemą. Kai kurie vandens telkiniai yra skaitomi užterštais metilgyvsidabriu. Dėl anglimis varomų elektrinių, metilgyvsidabris natūraliai plinta į aplinką. Farmacinio tipo žuvies riebalai jau išvalyti.[18] Augaliniai omega RR šaltiniai turi skirtingas DHR ir EPR proporcijas palyginus su žuvimi, bet jie tai pat naudojami. Paplitęs dumblių koncentrato naudojimas, kaip papildas maisto medžiagose - nuo 2002 metų JAV naudojamas piene.[19] Kiti augaliniai šaltiniai - sėmenų, agurklės, kanapių ar kitų sėklų aliejus, dumblių preparatai. Sėklų aliejuose natūraliai randasi sveikatai svarbios riebalų rūgštys. Papildomai, yra išgrynintų RR maisto papilduose, kuriuose yra 1-2 gramai omega RR kapsulėje ar šaukštelyje taukų. Sėklų riebalinės rūgštys turi mažiau DHR, ir manoma, kad kūnas turi perdirbti šias riebalines medžiagas į DHR. Prieš vartojimą svarbu pasitarti su daktaru, ypač sergant antro tipo cukraligę (cukriniu diabetu), nes galimas kraujo cukraus padidėjimas.
DHR žmogaus kūne
DHR atlieka daug funkcijų medžiagų apykaitoje ir naujagimio nervų raidoje. Dokozaheksaeno rūgštis kūne virsta į kelių šeimų įtakingas medžiagas, užtikrinančias smegenų bei tinklainės sveikatą. EPR ir DHR padeda uždegiminėms ligom, mažina eikozanoidų kiekius - leukotrienų, tromboksanų, prostaciklinų, prostaglandinų. Omega-3 RR slopina įvairių pro-uždegiminių (uždegimą sukeliančių) medžiagų sintezę: protrombozinai, α navikų nekrozėsfaktorius (TNF- α), interleukinai 1 ir 2 (IL-1ß, IL-2) kiekiai sumažėja. DHR įtakoja cholino, glicino, taurino apykaitą, ir atsakinga už sveikas rodopsino turinčias sinaptines pūsleles (vezikules). Kūne DHR randama smegenyse, tinklainėje ir kitur mažesniais kiekiais. Dokozaheksaeno rūgštis pagal svori sudaro 40% galvos smegenų ir 60% tinklainės, 50% neurono, 50% neuronų plazmos apvalko (membranos).[20]
Šaltiniai
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20434961
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20329590
- ↑ http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-3-000316.htm
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20130095
- ↑ http://mama.balsas.lt/show-article/2614/Kodel-vaikams-reikia-nepakeiciamu-riebalu-rugsciu-
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20467837
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18072818
- ↑ http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=npl&strid=7338
- ↑ http://www.springerlink.com/index/B248553102281120.pdf
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20462340
- ↑ http://medicina.kmu.lt/1001/1001-11e.pdf
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20413879
- ↑ http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=15823852
- ↑ http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-3-000316.htm
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20190170
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19907107
- ↑ http://dhaomega3.org/index.php?category=faq
- ↑ http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_07/omega3.pdf
- ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18464030 Crit Rev Food Sci Nutr. 2008 May;48(5):402-10. Advances in dietary enrichment with n-3 fatty acids.
- ↑ http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_07/omega3.pdf
|