Dongšiangai
| Dongšiangai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 621 500 |
| Populiacija šalyse |  Kinija
|
| Kalba (-os) | dongšiangų kalba |
| Religijos | sunizmas |
| Giminingos etninės grupės | mongolai, bonanai, hujai |
Dongšiangai (kin. 东乡族, pinyin: Dōngxiāngzú) yra viena iš 56 etninių mažumų grupių, oficialiai pripažintų Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės. Dauguma šios etninės mažumos atstovų gyvena Linsia hujų autonominėje prefektūroje, Gansu provincijoje, esančioje šiaurės vakarų Kinijoje. Likusi šios tautos dalis yra išsibarsčiusi Linsia (Linxia) ir Hedžengo (Hezheng) srityse, Landžou mieste bei Sindziango Uigūrijos autonominiame regione.
Kilmė ir Istorija
Dongšiango etninės grupės kilmė nėra visiškai aiškiai nusakyta bei turi keletą skirtingų versijų. Vienuose šaltiniuose yra teigiama, jog šios etninės grupės atstovai gali būti tiurkų palikuonys, kurie į Kiniją atkeliavo XIII a. iš Viduriniųjų Rytų, kiti šaltiniai teigia, jog dongšiangai yra hujų, mongolų, hanių bei tibetiečių palikuonys.
Tačiau labiausiai paplitusi ir tikėtina versija yra ta, kad dongšiangai yra mongolų karių palikuonys, kuriuos, XIII a. Čingischanas savo žygių metu atvedė iš Vakarų Kinijos bei įkurdino Dongšiangio apylinkėse. Ne karo metu, šie kariai užsiiminėdavo žemės ūkio bei gyvulininkystės darbais, o vėliau taip pat pradėjo kurti šeimas su vietinių gyventojų moterimis. Šie kariniai daliniai iš pradžių turėjo „karinio ūkio“ statusus, tačiau pradėjus kurtis vietinėms šeimos, šis statusas buvo pakeistas į „namų ūkio“.
Ming dinastijos valdovams (1386–1644 m.), suteikus dongšiangams amnestiją, jie Dongšiango regione įsikūrė nuolatiniam gyvenimui.
Prieš įkuriant Kinijos Liaudies Respubliką (1949 m.), dongšiangai kentėjo nuo feodalinės ir karinės hujų bei kuomintangų grupių priespaudos. Pastarųjų grupių atstovai prievarta įtraukdavo dongšiangų jaunuolius į karines pajėgas. Šis masinis ir prievartinis įtraukimas į hujų ir kuomintangų karines pajėgas, daugumoje dongšiangų kaimų ir miestų nebebuvo likę jaunų vyrų. Kadangi donšiangai yra laikomi Mongolų palikuonimis, ankstesniaisiais amžiais jie dažnai buvo vadinami „Dongšiango mongolais“. Tačiau įkūrus Kinijos liaudies Respubliką jie pradėti vadinti tiesiog dongšiangais bei jiems buvo suteiktas etninės mažumos statusas.
Ekonomika
Didžiausias dongšiangų pragyvenimo šaltinis yra žemės ūkis bei gyvulininkystė. Bene svarbiausia gyvulininkystės sričių dongšiangams yra avių auginimas, o žemės ūkyje vyrauja bulvių, kukurūzų bei kviečių auginimas. Tačiau ekonominė situacija dongšiangų gyvenamame regione nėra gera, kadangi dauguma žmonių užsiima žemės ūkiu bei yra priklausomi nuo gamtinių sąlygų ir derliaus gausos. Sausros metu gyventojai dažnai susiduria su bado problema. Todėl nemažas skaičius gyventojų išvyksta ieškoti darbo į didesnius Kinijos miestus.
Kalba ir išsilavinimas
Dongšiangai kalba savo gimtąja dongšiangų kalba, tačiau šios kalbos, kaip ir pačios tautos kilmė yra glaudžiai susijusi su mongolais bei yra mongolų kalbos atšaka. Dongšiangai neturi rašytinės kalbos, todėl tiek kasdienis tiek ir literatūra ir dainos yra perduodamos žodžiu.
Dongšiangai labai didžiuojasi savo kalba bei sugebėjimu ją išlaikyti gyva, skirtingai nei daugumoje kitų etninių mažumų grupių, kuriose vis labiau plinta kinų kalba. Tačiau dėl to, jog dongšiangų gimtoji kalba yra tik šnekamoji, šiose bendruomenėse nėra išvystytas aukštas išsilavinimo lygis, kadangi dauguma vaikų niekada neišmoksta nei skaityti nei rašyti savo gimtąją kalba.
Dauguma dongšiangų nebaigia mokyklos, o Vyriausybinė statistika rodo, jog vidutinis dongšiangas mokyklą lanko 1,1 m. Šiuos rodiklius lemia ir aukšta išsilavinimo kaina, kurios dauguma šeimų negali sau leisti.
Religija
Dongšiangai yra musulmonai ir išpažįsta islamą. Šios tautinės mažumos bendruomenės jau nuo XIII a. yra laikomos islamo skleidimo ir mokymo centrais. Tą, jog islamas yra giliai įsišaknijęs šioje bendruomenėje rodo ir tai, jog vienu metu, Dongšiango apylinkėse buvo 595 mečetės. Vėlesniais laikotarpiais, Dongšiango apylinkės buvo suskirstytos į tris skirtingas islamo šakas, Senąją, Naująją ir Iškiliąją. Šis susiskirstymas dongšiangus privedė prie tarpusavio nesutarimų, kurie kartais baigdavosi ir ginkluotais susirėmimais.
Papročiai
Dongšiangų žmonės pasižymi draugiškumu ir svetingumu, šios bendruomenės atstovai taip pat pasižymi pagarba vyresniesiems bei rūpinimusi šeima. Tačiau dongšiangai mielai bendrauja su atvykėliais ir svečiais, priimdami juos į savo namus ir parodydami jiems deramą pagarbą, kuri geriausiai išreiškiama vaišinant svečius pietumis.
Vedybiniai papročiai
Dongšiangų bendruomenėse santuokos dažniausiai yra sudaromos iš anksto, šeimų susitarimo principu. Jaunikio šeima prieš vedybas turi pateikti pasiūlymą jaunosios šeimai ir šiai sutikus su duotuoju pasiūlymu, jaunikiui kaip dovana yra atsiunčiama sužadėtuvių arbata. Tačiau būsimiesiems jaunavedžiams prieš vedybas yra draudžiama susitikti ar kalbėtis. Kaip dovanos jaunajai, gali būti teikiama tiek arbata, rudasis cukrus ar pyragai, tiek ir materialinės vertybės, tokios kaip drabužiai, papuošalai ar pinigai.
Mityba
Dongšiangų mitybą sudaro grūdinių kultūrų patiekalai, taip pat bulvės bei mėsa. Tačiau dongšiangai nevalgo kiaulės, šuns, arklio, asilo ir mulo mėsos, jie taip pat nevartoja ir gyvulių kraujo maisto gaminime. Bene populiariausi dongšiangų patiekalai yra kepta vištiena Gajiwa, taip pat keptas Youxiang pyragas bei virtas ėriukas Zhanyang, kuris iš pradžių yra verdamas, o vėliau yra sudedamos tokios ėriuko dalys kaip širdis, plaučiai ir kepenys bei viskas yra verdama gariniame puode.
Drabužiai
Tradiciniai dongšiangų drabužiai yra gana skirtingi nuo šiuo metu dėvimų drabužių. Ankstesniaisiais laikotarpiais, vyrai dėvėdavo plačius apsiaustus, sujuostais diržu, prie kurių buvo prisegamas durklas bei tabakas. Moterų drabužiai turėjo plačias rankoves, švenčių metu jos taip pat dėvėdavo daug sidabro papuošalų, įpintų į plaukus.
Tačiau pastaruoju metu dongšiangų drabužių stilius pradėjo kisti. Imta dėvėti paprastesnius ir patogesnius drabužius. Vyrų drabužius sudaro ilgos kelnės, liemenė bei marškiniai, o moterys dažnai dėvi palaidines plačiomis rankovėmis bei plaukus dengiantį galvos apdangalą.
Šventės
Visos tradicinės šventės, kurias švenčia dongšiangai yra susijusios su islamo religija. Tačiau Ashuola festivalis yra išskiriama būtent kaip tradicinė dongšiangų etninės mažumos šventė. Šis festivalis yra švenčiamas sausio 10 d. pagal musulmonų kalendorių. Šis festivalio metu susirenka moterys ir vaikai bei išreiškia savo pagarbą ir dėkingumą nusisekusiam derliui. Kitaip dar ši šventė yra vadinama „maisto švente“.
Šaltiniai
| |||||||||||||||||||||||||
