Doris Lessing

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Doris Lesing
angl. Doris Lessing
Doris lessing 20060312 (jha).jpg

Gimė 1919 m. spalio 22 d.
Kermanšahas, Persija

Tautybė anglė
Tėvas Alfred Tayler
Motina Emily Maude McVeag
Sutuoktinis(-ė) Frank Charles Wisdom (19391943 m.),
Gottfried Anton Nicolai Lessing (19451949 m.)

Veikla
rašytoja

Žymūs apdovanojimai

Nobelio literatūros premija

Doris Lesing (angl. Doris May Lessing, mergautinė pavardė Tayler, g. 1919 m. spalio 22 d. Kermanšahas, Persija) – britų rašytoja. 2007 m. Nobelio literatūros premijos laureatė. Jos garsiausi romanai: Žolė dainuoja, Auksinė užrašų knyga, penkių fantastinių romanų ciklas Kanopas Arge.

Biografija

Doris Lessing gimė Persijoje 1919 m. spalio 22 d. anglų kapitono Alfredo Tailerio ir Emilės Modei Tailer (mergautinė McVeagh) šeimoje.[1] Jos tėvas prarado koją per Pirmąjį pasaulinį karą ir sutiko būsimą žmoną, kuri dirbo sesele, Royal Free ligoninėje, kur jis atsigavo po amputacijos[2][3]. Vedę jie persikėlė į Kermanšahą, kur tapo Persijos imperatoriškojo banko klerku; čia jiems gimė dukra.[4][5] Po to šeima persikėlė į Pietų Rodeziją (dabar Zimbabvė) 1925 m., kur augino kukurūzus, kai tėvas nupirko tūkstantį akrų krūmynų. Emilė Tailer mėgino gyventi „šiuolaikiškai“ laukinėje aplinkoje, o tai būtų buvę įmanoma, jei šeima turtinga. Tačiau ferma buvo nesėkminga ir laukti turtai neatėjo.[6]

Doris mokėsi Romos katalikų vienuolyno mergaičių mokykloje Salisburyje (dabar Hararė)[7]. Ji paliko mokyklą 14 metų ir nuo to laiko mokėsi pati. 15 metų ji paliko namus ir tapo vaikų aukle. Ji pradėjo skaityti knygas apie politiką ir sociologiją, kurias davė jos darbdavys,[3] ir tuo metu pradėjo rašyti. 1937 m. Doris persikėlė į Salisburį dirbti telefono operatore ir greitai ištekėjo už pirmojo vyro Franko Visdomo, su kuriuo susilaukė dviejų vaikų (Džono ir Žano) prieš skyrybas 1943 m.[3]

Po skyrybų ji įsitraukė į Kairiųjų knygų klubo bendruomenę, komunistinį būrelį, į kurį įstojo prieš metus.[6][8] Čia ji sutiko antrą vyrą Gotfrydą Lesingą. Jie greitai susituokė ir susilaukė sūnaus (Petro), kol santuoka irgi iširo 1949 m. Gotfrydas Lesingas vėliau tapo VDR ambasadoriumi Ugandoje ir buvo nužudytas 1979 m. per sukilimą prieš Idi Amin.[3]

Kai ji išvyko į Londoną siekti rašytojos karjeros ir komunistinių idealų, ji paliko du kūdikius su jų tėvu Pietų Afrikoje (vaikas iš antrosios santuokos vyko su ja). Vėliau ji teigė, kad neturėjo pasirinkimo: „Ilgai maniau, kad pasielgiau drąsiai. Nėra nieko nuobodesnio intelektualiai moteriai kaip praleisti neribotą laiko kiekį su mažais vaikais. Aš jaučiau, kad nebuvau geriausias žmogus jiems užauginti. Aš būčiau tapusi alkoholike ar nusivylusia intelektuale kaip mano motina.“[9]

Kūryba

Penkių romanų cikle „Prievartos vaikai“ (Children of Violence 19521969 m.) psichologinė autobiografija susipynusi su juodųjų ir baltųjų politinių bei socialinių santykių Pietų Afrikoje analize. Romane „Auksinis bloknotas“ (The Golden Notebook 1962 m.) vyrauja moters išsilaisvinimo tema. Vėlesnėje kūryboje (romanai „Nurodymai prieš nusileidimą į pragarą“ Briefing for a Descent into Hell 1971 m., „Išsigelbėjusiojo atsiminimai“ Memoirs of a Survivor 1974 m.) realistiniai socialinių problemų tyrimai krypsta į mito ir fantazijos sritį.

Fantastinių romanų cikle „Kanopas Arge: archyvai“ (Canopus in Argus: Archives 19791983 m.) aprašydama nežemiškos antžmogių giminės pastangas valdyti žmoniją, ji remiasi ST ir NT, Koranu, naudoja mokslinės fantastikos raiškos priemones. Romanuose „Džeinės Somers dienoraščiai“ (The Diaries of Jane Sommers 2 kn. 19831984 m.) ir „Gerasis teroristas“ (The Good Terrorist 1985 m.) grįžtama prie dokumentinio realizmo, knygoje „Penktasis vaikas“ (The Fifth Child 1988 m., lietuvių kalba 1995 m.), vaizduojančioje kaip genetiškai išsigimęs vaikas paveikė laimingą šeimą, derinami realizmo ir fantazijos elementai. Parašė dvi autobiografines knygas („Mano širdyje“, Under My Skin 1994 m., „Vaikščiojant pavėsyje“, Walking in the Shade 1997 m.), apsakymų. [10]

Įvertinimas

2007 m. Lessing gavo Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija ją apibūdino kaip „moteriškos patirties rašytoją, kuri su skepticizmu, ugnies ir vizijų galia tiriamuoju žvilgsniu naršo po susiskaldžiusią civilizaciją“[11]. Tuo metu Lessing buvo vienuolikta moteris ir vyriausias asmuo, laimėjęs Nobelio literatūros premiją[12][13][14].

2001 m. Doris Lessing gavo David Cohen prizą už nuopelnus britų literatūroje.

2008 m. The Times paskelbė, kad ji užėmė penktą vietą „50 didžiausių britų rašytojų nuo 1945 m. sąraše“[15].

Šaltiniai

  1. Hazelton, Lesley. "`Golden Notebook' Author Lessing Wins Nobel Prize", Bloomberg, 11 October 2007. Nuoroda tikrinta 11 October 2007.
  2. Klein, Carole. "Doris Lessing", The New York Times. Nuoroda tikrinta 11 October 2007.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 "Doris Lessing." kirjasto.sci.fi. Nuoroda tikrinta 11 October 2007.
  4. Hazelton, Lesley. "Doris Lessing on Feminism, Communism and 'Space Fiction'", The New York Times, 25 July 1982. Nuoroda tikrinta 11 October 2007.
  5. "Author Lessing wins Nobel honour", BBC News Online, 11 October 2007. Nuoroda tikrinta 11 October 2007.
  6. 6,0 6,1 "Biography." A Reader's Guide to The Golden Notebook & Under My Skin. HarperCollins: 1995. Nuoroda tikrinta 11 October 2007.
  7. Carol Simpson Stern. Doris Lessing Biography. biography.jrank.org. Retrieved on 2007-10-11.
  8. "Brief Chronology." A Home for the Highland Cattle & The Antheap. Broadview Press: 2003. Nuoroda tikrinta 29 December 2010.
  9. Lowering the Bar. When bad mothers give us hope. Newsweek article May 6, 2010. Retrieved 09 May 2010.
  10. Gražvydas Kirvaitis. Doris Lesing. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 38 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  11. "NobelPrize.org." Nuoroda tikrinta 11 October 2007.
  12. Crown, Sarah. Doris Lessing wins Nobel prize.. The Guardian. Retrieved 2007-10-12.
  13. Editors at BBC. Author Lessing wins Nobel honour. BBC News. Retrieved on 2007-10-12.
  14. Marchand, Philip. Doris Lessing oldest to win literature award. Toronto Star. Retrieved on 2007-10-13.
  15. (5 January 2008). The 50 greatest British writers since 1945. The Times. Retrieved on 2011-04-25.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 84% (+9246-84=9162 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 17% (+1825-27=1798 wiki spaudos ženklai).