Dotnuva
-
Kitos reikšmės – Dotnuva (reikšmės).
| Dotnuva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
 Dotnuvos bažnyčia | ||||||||||||||||
  Dotnuva | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Dotnuvos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 687 (2011 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
DotnuvaVikiteka | |||||||||||||||
Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, šalia kelio 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva, į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Dotnuva linijinio, miesteliams nebūdingo plano.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1810 m.
|
 Dotnuvos dvaras, išlikę XX a. pradžios statiniai
|
| Dotnuvos malūnas su XVIII a. olandiškomis girnomis. |
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Dotnuvos pagrindinė mokykla
|
.svg){kind=small} Dotnuvos biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-58057)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestelis išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje. Dotnuvoje vidutiniškai iškrenta mažiausiai Lietuvoje kritulių per metus – 572 mm [4]. Tai lemia pavėjinė padėtis Žemaičių aukštumos atžvilgiu.
Rytiniu miestelio pakraščiu Dotnuvėlės upė daro kilpą, kurioje įrengtas nedidelis tvenkinys. 4 km nuo miestelio yra Dotnuvos geležinkelio stoties gyvenvietė, susiformavusi Dotnuvos konurbacija.
Miestelio parke kasmet švenčiamos Joninės. Čia trykšta šaltinis, kuris veržiasi iš Gėlainių kaimo požeminio ežero. Vanduo yra labai skaidrus, be kenksmingų priemaišų.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
AKADEMIJA – 4 km |
| |||||||||
| Valučiai – 3 km |
|
||||||||||
| Aušra – 1 km Ąžuolaičiai – 4 km |
KĖDAINIAI – 11 km | ||||||||||
|
Istorija
Gyvenvietė (Datinen) minima nuo XIV a. – 1372 m. minimas Dotnuvos valsčius. 1545 m. minimas Dotnuvos dvaras dabartinio Akademijos miestelio vietoje, 1568 m. – Dotnuvos kaimas. Dotnuvos dvare 1572 m. leista steigti miestelį, rengti du savaitinius turgus ir dvi metines muges. 1582 m. Dotnuva vadinama miesteliu.
Prieš 1636 m. pastatyta Dotnuvos bažnyčia; kitą medinę bažnyčia 1672 m. pastatydino bajorai Mlečkos. 1701 m. Bžostovskių iniciatyva įsteigtas Dotnuvos bernardinų vienuolynas. 1637 m. Dotnuva gavo miesto teises. 1777 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją rengti vieną savaitinį turgų ir keturias metines muges.
1773–1810 m. vienuoliai pastatė mūrinę, vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią. 1796 m. prie vienuolyno įsteigta pirmoji triklasė mokykla. Joje 1803 m. mokėsi 187, 1817 m. – 266, 1822 m. – 276, 1828 m. – 177 mokiniai. Mokykla greitai pertvarkyta į penkių klasių mokykla. 1803–1835 m. veikė apskrities mokykla.
1810 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir Dotnuvos bernardinų vienuolynas. Vietos bernardinai aktyviai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. Vyresnysis kunigas A. Daukša buvo vienas 1831 m. sukilimo vadų. Už tai caro valdžia 1835 m. uždarė vienuolyno mokyklą, o 1864 m. – vienuolyną; du vienuoliai ištremti į Sibirą, vienas uždarytas į kalėjimą.
1821, 1833, 1896 m. ir 1911 m. Dotnuva degė. XIX a. pabaigoje ties miesteliu buvo nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis. Apie 1908 m. įsteigta kooperatinė pieninė. Dotnuvos dvare 1911 m. įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 1919–1922 m. veikė vidurinė žemės ir miškų ūkio mokykla, 1922–1927 m. Dotnuvos žemės ūkio technikumas, 1924 m. įsteigta Dotnuvos žemės ūkio akademija, kuri 1945 m. perkelta į Kauną.
XX a. 1-ojoje pusėje veikė du malūnai, odų dirbtuvė, 8 krautuvės. 1923 m. 49 technikumo šauliai dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1937 m. įsteigta biblioteka.
1941 m. iš Dotnuvos į Sibirą ištremta 21, 1948 m. ir 1951 m. – 17 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo Dotnuvos apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai, žuvusiesiems 1991 m. Dotnuvos kapinėse pastatytas paminklas.
1947 m. vasario 26 d. Dotnuvoje įkurtas pirmasis Lietuvos kolūkis, pavadintas M. Melnikaitės vardu; jį įkūrė 8 šeimos. 1947–1992 m. Dotnuva buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.
1990 m. bernardinų vienuolyno vietoje įkurtas kapucinų vienuolynas, kurį laiką jam vadovavo tėvas Stanislovas. 1996 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Dotnuvos miestas pervadintas Dotnuvos miesteliu atsižvelgiant į Kėdainių rajono tarybos teikimą ir Dotnuvos gyventojų pasiūlymus.[7]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1372 m., XVI a. | Dotnuvos valsčiaus centras | ||
| 1918–1950 m. | Kėdainių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Dotnuvos apylinkės centras | Dotnuvos rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1995 m. | Kėdainių rajonas | ||
| 1995– | Dotnuvos seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
Nors lotyniškuose raštuose 1382 m. minima forma Datinen, tačiau vėlesnė vyraujanti forma buvo Dotnava [8] (vartota iki 1925 m.). Anksčiau šiuo vardu vadinosi ir šalia miestelio pratekanti upė – Dotnuvėlė, tad manoma, kad miestelio pavadinimas kilo nuo upėvardžio ir yra vandenvardinis vietovardis.[9]
Gyventojai
 | |||||||
| 1833 m. | 1865 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 432 | 494 | 616 | 491 | 1 135 | 1 008 | ||
| 1974 m.[11] | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 1 200 | 1 200 | 990 | 867 | 775 | 687 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės
- Dionizas Rudzinskis, selekcininkas, kuriam sovietmečiu pastatytas paminklas.
- Jonas Raudonis, baigęs vidurinę žemės ir miškų ūkio mokyklą Lietuvos agronomas, IV Seimo narys.
- Tėvas Stanislovas (1918–2005), kunigas, 1990–2002 m. dirbęs Dotnuvoje, įkūręs kapucinų vienuolyną.
Šaltiniai
- ↑ Dotnuva. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Датновъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 14 psl. (rus.)
- ↑ Krituliai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 71 psl.
- ↑ Dotnuva SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Dotnuva loadmap.net
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=26664&p_query=&p_tr2=2
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/dotnuva.html
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 59–60 psl.
- ↑ Dotnuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 420 psl.
- ↑ Dotnuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio. - 148 psl.
- Dotnuva. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 362 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 61 psl.
- Dotnuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 95 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Dotnuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 444 psl.
- Dotnuva. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 447 psl.
| ||||||||||||||
