Drūkšiai
Kitos reikšmės – Drūkšiai (reikšmės).
| Drūkšiai | ||
|---|---|---|
 | ||
| Lokalizacija | ||
| Vieta | Šiaurės rytų Lietuva, Baltarusija | |
| Plotas | 44,87 km² | |
| Kranto linijos ilgis | 74,49 km | |
| Kilmė | Ledyninis | |
| Vidutinis gylis | 7,6 m | |
| Didžiausias gylis | 33,3 m | |
| Tūris | 0,370 km³ | |
| Įteka | Apyvardė, Smalva, Gulbinė, Gulbinėlė, Ričia, Karosinė, D-2, D-3, D-4, 11 bevardžių upelių | |
| Išteka | Prorva | |
Drūkšiai (brus. Дрысвя́ты, rus. Дрисвя́ты) – didžiausias ežeras Lietuvoje (4487 ha), tyvuliuojantis Zarasų rajono savivaldybės ir Baltarusijos Vitebsko srities pasienyje, 2 km į pietus nuo Lietuvos - Latvijos valstybinės sienos.
Istorija
.jpg)
Vandenvardis kildinamas nuo žodžio drūktas („drūtas, stiprus, didelis“).[1] Drūkšių ežeras pirmą kartą pavaizduotas 1570 m. sudarytame G. Merkatoriaus žemėlapyje. Daugiausia žinių išliko apie didžiausią 21 ha ploto Pilies salą rytinėje ežero dalyje (dab. Baltarusijos teritorijoje, ties pačiu pasieniu): dar XI a. pradžioje Polocko kunigaikštis Brečislavas joje pastatė pilį ir įkūrė gyvenvietę. Salą su krantu sujungė dviem tiltais, išliko jų polių liekanų. Tai buvo viena iš nedaugelio Lietuvos pilių, kaip Trakų ar Platelių, pastatytų ežerų salose. 1514 m. Žygimantas Senasis saloje pastatė medinę bažnyčią. Kadangi pro Drūkšius ėjo kelias, jungęs Vilnių su Livonija ir Rusija, Drūkšių pilis turėjo nemažai reikšmės ginant kraštą nuo Livonijos ordino puolimų. Pilis ir gyvenvietė sudegė per 1655 m. švedų antpuolį. Legenda pasakoja, kad švedai norėjo išsivežti bažnyčios varpą, tačiau jis Drūkšių ežere nuskendo ir netikėtai, neva, atsirado Gaidės bažnyčios varpinėje. Salos gyventojai išsikėlė į krantą ir įkūrė Drūkšių miestelį. Dar 1772 m. rašytiniai šaltiniai nurodo, kad saloje buvo likę trijų bokštų ir sienų likučiai.
Prie Drūkšių miestelio (Baltarusija) 1953 m. pastatyta hidroelektrinė „Tautų draugystė“, ją statant buvo patvenkta Prorvos (Drūkšos intakas) ištaka, ežero vandens lygis pakilo 30 cm.
1982 m. šalia ežero pastatyta vienintelė atominė elektrinė Baltijos šalyse – Ignalinos atominė jėgainė. Ežero vanduo naudojamas elektrinės agregatams atvėsinti. Dėl padidėjusios ežero vandens temperatūros didelė ežero dalis neužšąla net šalčiausiomis žiemomis. Paleidus Ignalinos AE ežero vandens temperatūra padidėjo 2-3 °C. Per metus iš Drūkšių ežero vidutiniškai išgaruoja 600 mm vandens. Nuo 2009 m. elektrinė nebeveikia.
Iki 1997 m. pasirašytos Lietuvos – Baltarusijos sutarties dėl sienų Lietuvai priklausė 99,4 proc. ežero, o Baltarusijai tik 253 ha ežero ploto. Po sutarties pasirašymo jai atiteko apie 858 ha Drūkšių ežero.
Geografija
Plotas 4487 ha (su salų plotu 4521 ha) – didžiausias Lietuvos ežeras; 857,7 ha (su salų plotu 886 ha) priklauso Gudijai. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus 10,8 km, didžiausias plotis 10,5 km. Pietuose yra Drūkšių, Serbiejiškės, Grikiniškės pusiasaliai, Drūkšių, Šaškų, Grikiniškės įlankos, šiaurėje – Tilžės ir Garšvinės įlankos. Paviršiaus altitudė 141,6 m. Didžiausias gylis vakarinės dalies pietiniame pakraštyje – 33,3 m, vidutinis gylis 8,2 m. Baseino plotas 470 km², pelkėtumas 29 %; baseinui priklauso 97 ežerai. Išilgai Drūkšių dubens eina 500–600 m pločio rina, abipus jos yra ledyno liežuvių daubos.
Kranto linija vingiuota, jos ilgis 67,62 km, su salų krantų linijomis 74,49 km. Krantai daugiausia sausi, vietomis yra pelkėtų vietų (Drūkšių, Padrūkšės, Yliškės, Liaudėnų, Drūkšinių, Serbiejiškės, Beržaloto pelkės). Ežerą supa Mištautų, Skirnos, Tilžės, Yliškės, Tumelinos, Vosyliškių miškai. Yra 10 salų: Pilies (23,79 ha), Liepinė, Pušinė, Alksninė, Utovecas, Ulavis ir kitos (5,87 ha, 1,07 ha, 0,79 ha, 0,7 ha, 0,67 ha, 0,57 ha, 0,22 ha, 0,19 ha ir 0,05 ha). Visų salų bendras plotas 33,92 ha (Baltarusijoje 28,28 ha), salų krantų linijos ilgis 6,87 km. Įteka 11 upelių (didesnieji – Apyvardė, Smalva, Gulbinė, Ričia, Karosinė), išteka Drūkšos intakas Prorva. Atabradas žvyringas ir smėlingas, įlankose 20-50, kitur 100–150 m pločio. Ežero dugnas duobėtas, ypač rinoje ir vakaruose. Vakaruose yra ir seklumų. Rytuose ir pietuose ežeras sekliausias. Vandens skaidrumas vasarą 7,8 m. Mineralizacija 221–274 mg/l.
Iš šalia Drūkšių esančios Visagino miesto vandenvietės paimant didesnį kaip 20 000 m³ per parą debitą ežero vanduo nuteka į požeminio vandens horizontus.[2]
Turizmas ir ekologija
Dėl ežero didumo jame dažnai susidaro didelės bangos, rūkas, dėl to ežere griežtai nerekomenduojama plaukti toli nuo kranto mažomis ir neparuoštomis plaukiojimo priemonėmis. Ežeras yra Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, pasienio ruože, norint jame žvejoti ar plaukioti reikia užsiregistruoti pasienio tarnyboje. Manoma, kad dėl pakilusios vandens temperatūros ežere greičiau auga žuvys. 1993–2014 m. laikotarpyje atlikus keletą ežero ichtiologinių ištyrimų parodė didelius žuvų resursus.
Dėl šalia esančios Ignalinos atominės elektrinės ežero vanduo nuolat tikrinamas siekiant nustatyti, ar nepadidėjęs radiacijos kiekis ežere. Nuo pat pirmųjų matavimų niekada nebuvo užfiksuotas radiacijos padidėjimas, jis niekada nebuvo viršijęs natūralaus gamtos skleidžiamo fono.
Prie ežero įsikūrę kaimai: Raipolė, Tilžė, Padrūkšė, Burniai, Juodiniai, Būdiniai, Yliškė, Tumelina, Šaškai, Mačionys. Šiaurine pakrante eina kelias 5303 Lupenka–Turmantas–Tilžė.
2018 m. buvo aptarta lyno kelio per ežerą statyba, tačiau dėl turizmo nenaudingumo ir menko finansavimo regione idėja buvo atmesta
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 92 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.
- ↑ Drūkšiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 157 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
- Drukšių ežeras per balticmaps.eu
- Drūkšių ekologinio turizmo centras
- Informacija apie Drūkšių ežerą (angl.)
- Drūkšių pilies liekanos
| ||||||