Drakula (knyga)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Drakula
Vaizdas:Dracula1st.jpeg
Autorius(ė) Bram Stoker
Žanras siaubo fantastinis romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas Dracula
Šalis Jungtinė Karalystė
Kalba anglų
Išleista 1897 m.
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Kęstutis Šidiškis
Leidykla Šviesa, Kaunas
Išleista 2008 m.
Puslapių 424
ISBN 5-430-04572-1

„Drakula“ – airių rašytojo Bram Stoker siaubo fantastinis romanas, išleistas 1897. Pavadinimas reiškia vampyrą grafą Drakulą.

Nors Bramas Stokeris nesugalvojo vampyro, tačiau jo romanas turėjo didelės įtakos vampyrų atsiradimui įvairiuose XX ir XXI amžiaus kūriniuose.

„Drakula“ yra epistolinis romanas, parašytas laiškų, dienoraščių, straipsnių, užrašų forma. Grafo Drakulos prototipas yra Valakijos princas Vladas III, Vladas Drakula, pagarsėjęs savo žiaurumu.

Knyga tapo labai populiari. Bene žymiausia knygos ekranizacija – 1992 m. filmas „Bremo Stokerio „Drakula““ (rež. Francis Ford Coppola).

Knygos turinys

 Broom icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma - moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių šis puslapis gali būti laikomas stilistiškai netinkamu, minimos Vikipedijos straipsnyje „Enciklopedinis stilius“.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus – neproporcingai daug vietos skiriama kūrinio atpasakojimui
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Enciklopedijos projekte.

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Jaunas advokatas – Džonatanas Harkeris darbo reikalais keliauja į grafo Drakulos pilį, aptarti namo Londone pirkimo pardavimo sutarties. Po kelių dienų jis pastebi kelis dalykus – nėra matęs grafo valgančio, nėra matęs grafo šviesiu paros metu, grafo rankose slypi nežmoniška jėga, jo atvaizdo nesimato veidrodyje ir jis bijo prisiliesti prie kryžiaus. Vieną naktį Džonatanas liko nakvoti ne savo kambary ir pamatė siaubingą reginį – trys nuostabaus grožio moterys stovėjo prie lovos ir bandė atsigerti jo kraujo, tačiau sutrukdė Drakula. Kitą dieną, pamatė Drakulą lipant pilies siena į savo kambarį ir iš jo. Džonatanas tuo pačiu būdu nulipo iki Drakulos kambario ir pasiekė jo karstą, Drakulos atmerktos stiklinės akys įsmigo į jį. Džonatanas išsigando ir suprato, kad norėdamas išlikti gyvas turi kuo greičiau iš ten pabėgti. Taip jis ir padarė, o tuo metu jo sužadėtinė Mina susirašinėjo su savo drauge Liuse. Pasirodo, Liusei per vieną dieną pasipiršo trys vyrai! Tačiau Liusė mylėjo tik vieną. Greitai turėjo įvykti vestuvės. Mina atvyko aplankyti Liusės. Paaiškėjo, kad Liusė – lunatikė. Vieną naktį ji išėjo į lauką iki kapinių suoliuko. Mina ją rado ir pastebėjo ant kaklo dvi žaizdeles. Kitą dieną Liusė buvo šiek tiek pablyškusi. Minai atrodė, kad Liusė susirgo, bet greitai Liusės savijauta pagerėjo. Mina turėjo išvykti, nes gavo žinių apie Džonataną. Jis gulėjo ligoninėje. Mina nuvyko pas Džonataną, o tuo metu Liusės sveikata vėl susilpnėjo. Ją gydė daktaras Sjuardas, kuris pasikvietė daktarą Van Helsingą, nes Van Helsingas turėjo labai daug patirties. Po kelių dienų Liusė buvo visai nusilpusi ir jai teko perpilti kraują. Kraujo skyrė jos sužadėtinis Artūras. Jos sveikata pagerėjo, bet ir vėl atkrito. Šį kartą kraujo davė daktaras Sjuardas. Van Helsingas kažką suprato, bet savo minčių neatskleidžia. Jis gavo siuntą – dėžę pilną česnakų. Jais apkaišiojo visą Liusės kambarį, ištrynė jais langus, nupynė iš jų vainiką ir uždėjo ant Liusės. Liepė Liusei nieku gyvu neatidaryti lango, kad ir kaip trošku būtų. Kitą dieną atėjęs daktaras paklausė Liusės mamos, kaip ji jaučiasi ir sužinojo, kad Liusės mama nuėmė visus česnakus ir atidarė langą. Van Helsingas su Sjuardu rado Liusę dar labiau išblyškusią. Van Helsingas davė kraujo, o Sjuardas darė operaciją. Deja ir Van Helsingo kraujas kažkur paslaptingai dingo ir tik staiga pasirodęs Kvinsis Morisas davė Liusei savo kraujo kitą kartą. Ir šis kraujas dingo. Jos mama naktį mirė, kai į kambarį pro langą įšoko šuo. Dar kelias dienas pasikamavusi mirė ir Liusė. Žaizdelės ant kaklo buvo labai pabrinkusios. Po kurio laiko laukuose pradėjo dingti vaikai, kurie buvo randami visiškai nusilpę – jų kraujas būdavo iščiulpiamas. Paaiškėjo, kad Liusė čiulpė tų vaikų kraują. Visą Liusės kraują iščiulpė tas pats Nemirusysis Drakula, o kai Liusė mirė, ji taip pat tapo Nemirusiąja. Jos grožis atsiskleidė. Jos lūpos žydėte žydėjo, prisirpusios kaip vyšnios, atsigėrus vaikų kraujo. Jos buvęs sužadėtinis turėjo atlikti sudėtingą užduotį: galutinai nužudyti Nemirusiąją, apsigyvęnusią Liusės kūne ir išlaisvinti Liusės sielą. Taip jis galėjo padaryti, tik pervėręs Liusės širdį smaigu, siaubingas vaizdas. Bet jam pavyko. Liusės siela buvo išlaisvinta. Tačiau tai buvo ne vienintelė Nemirusioji. Keturi vyrai: Van Helsingas, daktaras Sjuardas, Kvinsis Morisas ir Artūras nusprendė išlaisvinti pasaulį nuo Drakulos. Jie susitiko su Mina ir Džonatanu. Ši drąsuolių grupelė leidosi į pavojingą žygį. Naikino visas Drakulos slėptuves visuose jo nusipirktuose namuose. Bet vyrai iš pradžių nepastebėjo išblyškusios Minos. Drakula pradėjo čiulpti ir jos kraują, o vieną naktį Drakula apsigaubęs migla įslinko į Minos kambarį, kur miegojo ir Džonatanas. Drakula persidrėskė savo odą krūtinės zonoje, griebė Miną už galvos ir prispaudė prie savo krūtinės. Mina turėjo arba uždusti arba atsigerti jo kraujo. Į kambarį įsiveržė Van Helsingas, Kvinsis, Artūras ir Sjuardas. Jie išbaidė Drakulą ir toliau medžiojo jo prieglobsčius. Per priešpaskutinį susitikimą su juo jo name, Drakula pabėgo, pagriebęs savo pinigus. Van Helsingas pradėjo hipnotizuoti Miną. Iš jos grupelė sužinojo, kad Drakula keliauja vandeniu, savo karste, greičiausiai į Transilvaniją. Prasidėjo gaudynės. Van Helsingas keliavo su Mina, karieta per Transilvanijos miškus. Vieną naktį miglos pavidalu atplaukė trys moterys, jos šaukė Miną, bet Minos veide buvo tik siaubas ir išgąstis. Kitą rytą Van Helsingas nuėjo į Drakulos pilį ir viename kambaryje rado keturis karstus. Atidarė vieną, o jame gulėjo nuostabaus grožio moteris, Van Helsingas buvo pakerėtas. Staiga jis išgirdo siaubingą Minos šauksmą iš miško. Van Helsingas atsibudo ir pradėjo žudyti visas gražuoles. Visų jų sielos atgavo laisvę. Po to Van Helsingas ir Mina sustojo prie olos. Pamatė važiuojančią karietą, kurią vijosi keturi draugai. Jis taip pat prilėkė prie karietos. Įvyko susirėmimas su čigonais. Saulė jau leidosi. Visi vyrai norėję nužudyti Drakulą brovėsi prie karietos. Saulė tuoj nusileis. Čigono peilis kliudė Kvinsio Moriso ranką. Bet drąsuoliams pavyko įgyvendinti savo tikslą. Vienas iš jų prieš pat nusileidžiant saulei perdūrė Drakulos širdį.



Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7100-0=7100 wiki spaudos ženklai).