Draugystė (kino teatras)
Koordinatės:
Kitos reikšmės – Draugystė (reikšmės) .
| Kino teatras „Draugystė“ | |
|---|---|
| |
| Informacija | |
| Vieta | Ukmergė, Kęstučio a. 9 |
| Statusas | neveikiantis |
| Statybų pradžia | 1956 m. |
| Statybų pabaiga | 1959 m. |
| Atidarymas | 1959 m. vasario 21 d. |
| Plotas | 806 kv. m |
„Draugystės“ kino teatras – buvęs kino teatras, veikęs Ukmergėje, įsikūręs senamiestyje, centrinėje Kęstučio aikštėje, nr. 9. Pirmasis mažesniame Lietuvos mieste statytas plačiaekranis kino teatras. Uždarytas 1992 m.[1] Restauruotame pastate veikia Ukmergės kraštotyros muziejus.
Architektūrinėmis bei dailės vertingosiomis savybėmis pasižyminčiam statiniui 2010 m. suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo (unik. kodas 33738).[2] [3]
Istorija
Tarpukaryje ukmergiškiai filmus žiūrėjo žydų atidarytame kino teatre „Pasaka“, sovietiniu laikotarpiu mieste veikė trys kino teatrai: „Draugystė“, „Tėvynė“ ir „Raketa“. („Pasaka“, po karo vietoje jos „Tėvynė“ veikė Vasario 16-osios g., dabartinės parduotuvės „Humana“ vietoje, „Raketa“ – Pašilės bažnyčioje, sovietmečiu paverstoje kino teatru, „Draugystė“ – Kraštotyros muziejaus pastatas Kęstučio a. ir Vilniaus g. sankryžoje). Atkūrus nepriklausomybę Ukmergėje filmus rodęs vos vienas kino teatras, negavęs reikiamo finansavimo, savo veiklą nutraukė. 1999 m. kino filmus pradėjo rodyti Kultūros centras.[4]
Po karo augančioje Ukmergėje buvo numatyta pastatyti 330 vietų plačiaekranį kino teatrą. Jis buvo statomas pagal visai SSRS skirtą tipinį projektą. Pagal tą patį projektą 1956 m. buvo pastatytas „Tėvynės“ kino teatras Vilniuje (36717).[5]
„Draugystės“ statybos prasidėjo 1956 m. Kino teatrą atidaryti buvo numatyta 1957 m. pabaigoje, tačiau darbai užtruko dėl lėšų ir mechanizmų trūkumo (statybininkams duobes pamatams ir rūsiams kasti teko kastuvais), netinkamos darbo disciplinos.
Iškilmingai atidarytas 1959 m. vasario 21 d. Tai buvo pirmasis rajoninis plačiaekranis kino teatras. Pirmas naujame kino teatre demonstruotas filmas buvo spalvotas plačiaekranis „Poema apie jūrą“. Per dvi dienas jį matė apie 1400 žiūrovų.
1988 m. prie kino teatro pristatytas administracinis pastatas – priestatas.
1989–1991 m. kino teatre vyko kapitalinis remontas. Jo metu filmai buvo demonstruojami Ukmergės Kultūros rūmų salėje. Remonto metu buvo pakeistas stogas, grindys, apšildymas, elektros instaliacija, kanalizacija, perdažytos sienos, pakeistos kėdės kino salėje.
Keičiantis santvarkoms ir kino teatro pavaldumui, jo egzistavimui kilo problemų: didėjo įstaigos išlaikymo (šildymo, elektros energijos) kainos, televizijos konkurencija, mažėjo valstybės parama, kino seansų lankomumas. Vienintelis filmas „Titanikas“ paskutiniame kino teatro veiklos penkmetyje dar sutraukdavo pilną kino salę. Kino teatro administracija naudojimui pasiliko tik seansų salę, o kitas patalpas išnuomojo, tačiau tai padėties nepagerino. 1992 m. kino teatras buvo uždarytas, o jo patalpos išnuomotos. Nuo 1997 m. gegužės 21 d. paskelbta UAB „Draugystės kinas“ likvidacija. Tuščias buvusio kino teatro pastatas buvo perduotas Ukmergės kultūros rūmams. Nuo 2005 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu pastatas atiteko Kraštotyros muziejui. Buvusioje fojė įkurdinta prezentacinė miesto salė.
Pastato rekonstrukcija
2014–2016 m. vyko buvusio kino teatro ir administracinio pastato rekonstrukcija, kurios bendra vertė siekė 1,2 mln. eurų.[6] Pirmo etapo metu buvo suremontuota pastato išorė – sutvarkytas fasadas, uždengtas naujas stogas, pakeisti langai ir durys. Taip pat aplink pastatą padaryta nuogrinda, įrengtos drenažo ir lietaus kanalizacijos sistemos, sutvarkyti inžineriniai tinklai. Antras etapas apėmė pastato vidaus pritaikymo muziejaus reikmėms darbus.
Pokario statybos pastatas buvo pakankamai kokybiškas. Prieš restauruojant buvo atliekami kaip ir visiems paveldo objektams privalomi architektūros, polichromijos ir kiti tyrimai. Pašalintos į tinką įsigėrusios druskos, surištas aptrupėjęs mūras, atnaujintos išblukusių fasadų spalvos. Pastatas išsaugotas su visomis to meto eksterjero ir interjero dekoro detalėmis. Įėjimo vestibiulio grindis dengė teracas. Tačiau tyrėjai nustatė, kad tai ne pirminė danga. Pradžioje būta parketo, kadangi vestibiulis tarnavo ir kaip šokių salė. Restauruoti iš vestibiulio į antrą aukštą vedantys mediniai laiptai, turėklai ir juos puošiančios balesinos, kolonų dekoras. Išsaugotos lubų rozetės, šviestuvai. Buvusi kino salė pritaikyta ekspozicijų erdvėms. Dabartinių įėjimo durų vietoje anksčiau buvo įrengtas kino ekranas.
Pagrindiniai duomenys
Kino salėje buvo 330 vietų. Bendras pastato plotas buvo 806,37 kv. m. Pagrindinis plotas – 786,00 kv. m. Pastato balansinė vertė 1 344 190 rublių (1959 m. kainomis), arba 134 419 rublių (1961 m. kainomis). 1960 m. kino teatre dirbo 12 darbuotojų (administracija, kinomechanikai, kasininkės, kontrolierės).
Priestato bendras plotas – 238,96 kv. m., pagrindinis plotas 163,64 kv. m.
Architektūra
Pastatas išskirtinis savo pokario retrospektyvine architektūra. Vertingosiomis savybėmis pripažinti šoniniai rizalitai rytų ir vakarų fasaduose, 2 jonėninės kolonos su bazėmis ir kapiteliais šiauriniame fasade, piliastrai, palangių karnizai, stačiakampės nišos ir dekoruotos arkinės nišos, langų ir durų stačiakampės angos, virš pagrindinio įėjimo esanti arka, puošta kesonais ir kt. Taip pat vertingas pastato tūris, aukštų išplanavimas, konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės ir kt.
Šaltiniai
- ↑ Gal kam reikia kėdžių iš uždaryto kino teatro? Jų yra Ukmergėje
- ↑ "Kino teatras." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-06-13.
- ↑ Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Ukmergės kino teatras
- ↑ Kino teatrų raida Ukmergėje
- ↑ "„Tėvynė“." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-06-13.
- ↑ Pastato rekonstrukcija baigta, tvarkoma teritorija
Nuorodos
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |