Dumbliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Algae
Dumbliai
Laurencia sp
Mokslinė klasifikacija
Domenas:
Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Cypripedium calceolus 2006-06-10.jpg
Karalystė:
Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Laurencia.jpg
Grupė:
Dumbliai
(Wikispecies-logo.svg Algae)
Skyriai

Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

Šis straipsnis apie augalus. Apie paukščių gentį skaitykite Dumbliai (paukščiai)

Dumbliai (lot. Algae) – kelių eukariotų karalystės gyvų organizmų grupių bendras pavadinimas.

Dumbliai yra labai plati ir įvairi grupė, apimanti daugiausia fotosintezę vykdančius vienaląsčius bei daugialąsčius eukariotus. Senesnėje literatūroje dumbliais ("melsvadumbliais") taip pat vadinamos prokariotinės melsvabakterės, tačiau terminas "melsvadumblis" šiuo metu yra pasenęs ir melsvabakterės dumbliais nelaikomos. Visi šiuo metu pripažįstami dumbliai turi tikrą branduolį.

Skirtingai nuo aukštesniųjų augalų, daugialąsčiai dumbliai neturi įvairių sudėtingų, specializuotų organų (šaknų, lapų, žiedų ir panašiai). Tačiau dumblio kūnas (vadinamas gniužulu) visgi gali turėti specializuotas dalis, kurios tada vadinamos lotyniškos kilmės žodžiais pridedant lotynišką priesagą oid (panašus): rizoidas - dalis panaši į šaknį, filoidas - panaši į lapą, kauloidas - panaši į stiebą ir pan.

Tai polifiletinės kilmės grupė, neturinti aiškaus bendro protėvio, nors jų plastidės ir gali būti bendros kilmės.[1]

Dauguma dumblių yra fotosintezę vykdantys autotrofai, tačiau kai kurios rūšys gali gali panaudoti ir kitus energijos šaltinius. Kai kuriose vienaląstėse aiškiai dumbliams giminingose rūšyse fotosintetinis aparatas menkai teišvystytas ar jo ir visai nėra.

Dumbliai geba sudaryti simbiozę su grybais (kerpės), koralais (Symbiodinium), pintimis, sukurdami naujas ekologines savybes turintį hibridinį organizmą.

Panaudojimas

Dumbliai maistui (Caulerpa lentillifera)

Dumbliai naudojami agaro gamybai, moliuskų pašarui,[2], kaip kuras bei energijos šaltinis, kaip trąšos, nuotakų valymui, gamtoje lengvai suyrančiam plastikui gaminti[3] bei kitais būdais. Kai kurie tinka maistui, aliejus turtingas naudingų nesočiųjų riebiųju rūgščių (iki 47 %)[4]

Nuorodos



Šaltiniai

  1. Patrick J. Keeling. „Diversity and evolutionary history of plastids and their hosts“. American Journal of Botany, 91 (10), 1481–1493 (2004). PMID 21652304. 
  2. "Secondary Products of Brown Algae." Algae Research. Smithsonian National Museum of Natural History. Nuoroda tikrinta 2008-12-29.
  3. Casey, Tina. "Wrap Your Sandwich in Sustainable Bioplastic from Algae." CleanTechnica.
  4. Bigogno, C; I Khozin-Goldberg; S Boussiba; A Vonshak; Z Cohen. „Lipid and fatty acid composition of the green oleaginous alga Parietochloris incisa, the richest plant source of arachidonic acid“. Phytochemistry, 60 (5), 497–503 (2002). PMID 12052516. 

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Audrius Meškauskas – autorius ir redaktorius – 93% (+5612-1=5611 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 8% (+472-37=435 wiki spaudos ženklai).