Duobelinės keramikos kultūra
Panašiai skambanti 4200–2000 m. pr. m. e. kultūra vadinama Šukinės duobelinės keramikos kultūra
Duobelinės keramikos kultūra arba duobinės keramikos kultūra – vidurinio ir vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta dėl duobutėmis puoštų keramikos indų.
Arealas
Duobelinės keramikos kultūra 3200–2300 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Danijos šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje, Pietų Norvegijoje, Pietų ir Vidurio Švedijoje, t.p. Alandų, Bornholmo, Gotlando ir Olando salose. Susiklostė veikiama piltuvėlinės keramikos kultūros ir virvelinės keramikos kultūros.
Kultūra
Duobelinės keramikos kultūros žmonės kūrėsi prie vandens telkinių. Gyveno atvirose, polinėse ir įtvirtintose gyvenvietėse. Vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą; rasta kiaukutynų. Gausiai naudojo titnaginius darbo įrankius ir ginklus, gamintus iš skelčių, nuskeltų nuo dvigalių cilindrinės formos skaldytinių; rasta įkotinių antgalių, gremžtuku, peilių, ylų, grandukų, kirvelių.
Keramika su mineralinėmis priemaišomis. Duobelinės keramikos kultūrai būdingi aukštoki, platėjantys, su peteliais, įsmaugtu kakleliu smailiadugniai ir plokščiadugniai indai. Jų viršutinė dalis buvo puošiama duobučių, įkartėlių ar šukinių įspaudų horizontaliomis kompozicijomis. Iš kaulo ir rago gaminti žeberklai, adatiniai ir paplokšti antgaliai, štampeliai, ylos, kaltai, papuošalai. Rasta kaulinių ir keraminių žmonių bei gyvūnų figūrėlių, ornamentuotų kaulinių šukų, drožinėtu kriauklių, gintaro dirbinių.
Mirusiuosius laidojo kapinynuose aukštielninkus ir suriestus, paguldytus ant šono, su gausiomis įkapėmis: kabučiais ir vėriniais iš žvėrių ilčių, kauliniais cilindriniais karoliais, žvejybos įrankiais ir ginklais.[1]
Šaltiniai
- ↑ Egidijus Šatavičius. Duobelinės keramikos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 209 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||