Dusetos
- Kitos reikšmės – Dusetos (reikšmės).
Dusetos | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Vaizdas:Dusetos, Lithuania - panoramio (10).jpg | ||||||||||||||||
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Zarasų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Dusetų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 531 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-32029 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: | DusetosVikiteka |
Dusetos – miestas Zarasų rajono savivaldybėje, 25 km į vakarus nuo Zarasų, prie Šventosios upės (aukštupy vadintos Duseta), Sartų ežero pietinėje pakrantėje. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kregždynės ir Šeškamiesčio). Urbanistinis draustinis (specifinė ilga, paežere išsidėsčiusi planinė ir erdvinė struktūra, architektūros paminklai).
Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Vaizdas:Eglise icone.svg Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1888 m.; XVIII a. barokinė varpinė (architektas A. Paraka)
|
Vaizdas:Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m., nugriautas 1949 ar 1952 m., atstatytas 1989 m.
|
Vaizdas:Tree map icon.svg Skulptūrų parkas, įrengtas 2008 m. vasarą prie seniūnijos |
Vaizdas:Havezate 0gr.gif Dusetų dvaras yra Didžiadvaryje, šalia Dusetų. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Vaizdas:Educación.svg Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija (su kraštotyros muziejumi nuo 1975 m.)
|
Vaizdas:Japanese Map symbol (Library).svg Dusetų biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Vaizdas:Map symbol post office 02.png Paštas |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Dailės galerija, atidaryta 1995 m. |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Vaizdas:Sport balls.svg Žirgynas. Ant ežero nuo 1905 m. kasmet vyksta Sartų lenktynės (žirgų), yra hipodromas. |
Geografija
Miesto planas radialinis: pastatai stovi palei gatves, kurios sueina į išplėstos gatvės pavidalo aikštę. Plentai Dusetas jungia su Utena, Zarasais, Svėdasais, Obeliais, Užpaliais, Švenčionėliais. Įkurtas Dusetų kraštovaizdžio draustinis, apylinkėse plyti Dusetų giria.
1980 m. prie Sartų ežero kranto užfiksuotas didžiausias paros kritulių kiekis šalyje (250 mm).
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Dusetos TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Dusetos upė minima 1259 m. karaliaus Mindaugo rašte. Dusetos minimos nuo 1519 m. kaip miestelis. Jis išaugo iš Radvilų dvarui priklausančio kaimo (dabar Didžiadvaris), 1580 m. (kitais šaltiniais[5] – 1585 m., kai nusipirko iš Jurgio Radvilos) atiteko Motiejui Rudaminai, nuo XVIII a. pabaigos iki 1831 m. priklausė Pliateriams. Nuo 1686 m. vadinamos miestu. Nukentėjo per švedų karus. 1530 m. minima Dusetų žydų bendruomenė. 1806 m., 1862 m., 1868 m., 1905 m. ir 1910 m. Dusetos degė.
1519 m. pastatyta medinė Dusetų bažnyčia (perstatyta 1774 m.). 1530 m. įsteigta parapinė mokykla. XVIII a. pastatyta Dusetų sinagoga.
1831 m. ir 1863 m. Dusetų apylinkėse veikė sukilėliai. 1831 m. Dusetų dvaras priklausė Cezariui Plateriui, kuris buvo E. Platerytės pusbrolis, ir pastaroji būtent Dusetose pradėjo savo sukilėlės veiklą. Nuslopinusi sukilimą caro valdžia iš Pliaterų atėmė Dusetas ir sugriovė dvaro rūmus. XIX a. pabaigoje buvo platinama draudžiamoji lietuvių spauda, įsteigta slaptų lietuvių mokyklų (1883 m. vienoje jų mokėsi 30 mokinių). 1896 m. atidarytas paštas. 1905 m. susikūrė ginkluotas valstiečių raitelių ir pėstininkų būrys. 1919 m. ties Dusetomis vyko vietos partizanų ir Lietuvos kariuomenės kovos su Raudonosios armijos daliniais.
XX a. tarpukariu Dusetose veikė kelios bibliotekos, muziejus, įvairios kultūrinės ir politinės draugijos, elektrinė, keli malūnai, lentpjūvė, amato dirbtuvės, parduotuvės. 1935 m. veikė pieninė, 2 garo malūnai, saldainių fabrikėlis. Dusetiškiai dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, sukilėliai birželio 23 užėmė miestelį. Po II pasaulinio karo apylinkėse kovojo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai.
Miesto teises Dusetos gavo 1950 m., kurį laiką buvo rajono centras. 1947 m. įsteigta ligoninė, 1981 m. ambulatorija, vaistinė, 1951 m. atidaryti kultūros namai.
1999 m. patvirtintas Dusetų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. pradžia – 1950 m. | Dusetų valsčiaus centras | Zarasų apskritis | |
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Duseto rajono centras | Vilniaus sritis |
1953–1959 m. | |||
1959–1995 m. | Zarasų rajonas | ||
1995– | Dusetų seniūnijos centras | Zarasų rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Dusetos upės daugiskaitos (Duseta buvo vadinamas Šventosios aukštupys).[6] XX a. tarpukariu minimos kaip Dusėtos.
Liaudies etimologija pasakoja, kad kartą pas dvarponį atvažiavęs bičiulis arklių pirkti. Jis liepęs tarnui paduoti svečio arkliams kviečių ėsti. Kadangi dvarponio būta godaus, jis liepęs grūdus į vieną sietą supilti. Tarnas, pamatęs kad arkliai ėsdami pjaunąsi, įpylęs grūdus į du sietus. Tai pamatęs dvarponis įtūžęs ir išvaręs tarną iš namų. Tuomet šis apsigyvenęs netoliese, sukūręs šeimą, kuri vis didėjo ir pagaliau išaugusi gyvenvietė. Kai tarną paklausdavę už ką šis buvęs išvarytas, tas sakydavęs „Už du sietus“, tad ir naująją gyvenvietę pavadinę Dusetomis.
Kai kas mano, kad Dusetų vardas kilęs nuo to, kad statant šioje vietoje bažnyčią buvusios tik dvi gryčios arba dvi sėtos. Yra tokių, kurie pavadinimą kildina nuo žodžio „dusinti“ ir pasakoja istoriją apie užpultą plėšikų poną ir jo dusinimą, nelaimėlio išsigelbėjimą ir po to pono lėšomis pastatytą bažnyčią ir Dusetomis pavadintą miestelį.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1811 m. ir 2021 m. | ||||||||
1811 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
907 | 450 | 1 278 | 1 164 | 1 806 | 1 600 | 1 500 | ||
1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
1 500 | 1 357 | 1 185 | 914 | 717 | 531 | - | ||
|
Žymūs žmonės
Dusetose gimė arba gyveno:
- Elena Aižinienė-Atkočiūnaitė, chorvedė
- Albertas Broga, dailininkas
- Kazimieras Būga, kalbininkas
- Algimantas Vladas Garsys, JAV jūrų pėstininkų pulkininkas
- Antanas Gruodis, Lietuvos energetikos sistemos kūrėjas
- Antanas Ilčiukas, choro dirigentas, kompozitorius
- Justinas Kibirkštis, karinis veikėjas, 1918 m. organizavo Dusetų valsčiaus savivaldybę
- Kęstutis Macijauskas, karininkas, flotilės admirolas
- Romualdas Malakauskas, pedagogas ir chorvedys
- Antanas Petravičius, Dusetų klebonas
- Emilija Pliaterytė, 1831 m. kovo 29 d. Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią
- Benjaminas Sakalauskas, 1990–1995 m. Dusetų miesto ir apylinkės tarybos pirmininkas
- Algimantas Petras Dieninis, 1989–1994 m. Dusetų miestelio viršaitis. Aktyvus sąjūdžio dalyvis. Organizuodavo Sartų lenktynes.
- Dusetų pagrindinėje mokykloje mokėsi poetas Paulius Širvys (1920–1979).
Patarlės
Šaltiniai
- ↑ Dusetos. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ 2,0 2,1 Дусяты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 145 psl. (rus.)
- ↑ Dusetos SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Dusetos loadmap.net
- ↑ http://pawet.net/library/history/city_district/data_people/ahulnaie/10a/Сцыпіёны_і_Ліманты.html
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 62–63 psl.
- Dusetos. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 382 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 118–119 psl.
- Dusetos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 229 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Dusetos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 474 psl.
- Dusetos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio. - 202 psl.
- Dusetos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 448 psl.
- Dusetos. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 580 psl.
- Dusiaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 230 psl. (lenk.)
- Dusiaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 454 psl. (lenk.)
- Dusetos
- Dusetų svetainė
- Kraštotyros muziejus
|