Dzialdovas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Dzialdovas
lenk. Działdowo
   POL Działdowo COA.svg      POL Działdowo flag.svg   
Vaizdas:Dzialdowo2 (js).jpg

Kryžiuočių pilis


Dzialdovas
Koordinatės: 53°14′00″N 20°11′00″E / 53.233333°N 20.183333°E / 53.233333; 20.183333 (Dzialdovas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Lenkija
Vaivadija: Vėliava Varmijos Mozūrų vaivadija
Gyventojų: (2006 m.)
Plotas: 13,35 km²
Tankumas (2006): 1 560 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: DzialdovasVikiteka

Dzialdovas (lenk. Działdowo, vok. Soldau) – miestas Lenkijos pietryčiuose, (Varmijos Mozūrų vaivadija) prie Vkros intako Dzialdovkos upelio, Dzialdovo apskrities centras. 21 100 gyv. (2003 m.).

Pro Dzialdovą eina geležinkelis Hava-Nasielskas ir Nidzica-Brodnica. Yra metalo konstrukcijų gamykla, stiklo, statybinių medžiagų, baldų, avalynės, maisto pramonė; spaustuvė.

Istorija

Dzialdovo vietoje buvusią prūsų sasnių pilį XII a. pab. užėmė Vokiečių ordinas. Į apylinkes nuo XIV a. kėlėsi kolonistai iš Mozūrijos. 1340-1350 m. Vokiečių ordinas čia pastatė savo pilį, prie jos kūrėsi Soldau gyvenvietė. Miesto teisės nuo 1344 m.

1409 m. miestas sudegintas lietuvių. XV a. dėl Dzialdovo su kryžiuočiais kariavo lenkai, kurie 1410 m. ir 1454 m. trumpai jį buvo užėmę. Po 1466 m. Torunės taikos Dzialdovas liko Vokiečių ordinui. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, nuo 1657 m. Brandenburgo hercogystės, nuo 1701 m. Prūsijos karalystės, nuo 1871 m. Vokietijos imperijos miestas.

XVI a.XVIII a. prekybos ir amatų miestas. Nuo 1530 m. čia paplito evangelikų liuteronų tikėjimas. XIX a. lenkybės centras Mozūrijoje. 1920 m. atiteko Lenkijai. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė koncentracijos stovykla. 1920-1975 m. ir nuo 1999 m. – Dzialdovo apskrities centras.

Architektūra

Išlikusi barokinė rotušė, statyta 1796 m., 1922 m. perstatyta, gotikinė kryžiuočių pilis, statyta XIV a. viduryje, iki 1470 m. keliais etapais praplėsta, XVI a. ir XVII a. perstatyta.[1]

Šaltiniai

  1. Dzialdovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 260 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 98% (+3123-0=3123 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 2% (+51-0=51 wiki spaudos ženklai).