Aspartamas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio E951)

Aspartamas (Slastilinas) E951 - dirbtinis saldiklis. Metilinis dipeptido eteris, susidedantis iš dviejų aminorūgščių: asparto rūgšties ir fenilalanino.

Istorija

Aspartamas buvo atrastas 1965 m. JAV chemiko Dž. Šatlerio (James M. Schlatter), dirbusio G. D. Searle & Company kompanijoje. Šatleris bandė sukurti priešopinį vaistą. Smalsiai lyžtelėjes savo pirštą išteptą susintetintu aspartamu, jis iš karto pajuto intensyvų saldų skonį.

Susintetinus aspartamą, buvo pradėti jo tyrimai sveikatai. Kai kurie tyrėjai nustatė, kad jis žiurkėms sukelia vėžį, todėl FDA labai ilgai jo nepatvirtino kaip maisto priedo. Tik 1983 aspartamą buvo leista naudoti karbonizuotuose gėrimuose, o nuo 1996 jokie apribojimai JAV jam netaikomi.

1985 m. kontroversiškai vertinama JAV kompanija Monsanto nupirko G. D. Searle & Company, ir aspartamo gamyba buvo perkelta į dukterinę Monsanto kompaniją NutraSweet. 2000 m. gegužės 25 d. Monsanto pardavė NutraSweet J. W. Childs Equity Partners II L.P kompanijai. JAV registruotas aspartamo patentas baigėsi 1992, taigi ir daugelis kitų kompanijų (Ajinomoto, Merisant, Holland Sweetener Company) pradėjo šio saldiklio gamybą.

Savybės

Kaip ir baltymų, jo kaloringumas yra 40 kcal/g, tačiau dėl minimalių jo kiekių produkte, jo kaloringumas paprastai vertinamas kaip artimas nuliui. Lyginant su cukrumi, jo saldinamosios savybės pasireiškia lėčiau ir išlieka ilgiau. Aspartamas skyla 80 °C temperatūroje, todėl nenaudojamas termiškai apdorojamiems produktams saldinti.

Maisto priedas

Dirbtinis saldiklis - Europos Sąjungos E numerių sąraše esantis E951.

Aspartamas yra maždaug 160-200 kartų saldesnis už cukrų, neturi kvapo, gerai tirpsta vandenyje.

Saugos klausimai

Patekęs į žmogaus organizmą aspartamas skyla į dvi aminorūgštis ir metanolį. Aminorūgštys yra baltymų sudedamosios dalys ir nėra pavojingos organizmui (jos netgi reikalingos). Metanolis (didesniais kiekiais) yra toksinė medžiaga, dėl ko buvo gąsdinama aspartamo žalingumu. Metanolis vėliau skyla į formaldehidą, o šis į skruzdžių rūgštį. Tačiau valgant aspartamu saldintus produktus metanolio išsiskiria žymiai mažiau, negu valgant tokius produktus kaip citrusiniai vaisiai, pomidorai ar jų sultys.[1]

Produktų, turinčių fenilalanino aminorūgštį, nerekomenduojama vartoti vaikams, turintiems polinkį į fenilketonuriją, todėl daugumoje šalių produktai, turintys aspartamo turi turėti įspėjimą „turi fenilalanino šaltinį“.

Egzistuoja miesto legenda (urban legend), kad aspartamas sukelia kepenų cirozę ir diabetą, išsėtinę sklerozę.[1][2]

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+24-0=24 wiki spaudos ženklai).