Sacharinas
| Sacharinas | |
|---|---|
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| CAS numeris | [81-07-2] |
| Cheminė formulė | C7H5NO3S |
| Molinė masė | 183,18 g/mol |
| SMILES | |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Sacharinas – sintetinis vandenyje tirpus saldiklis. Organizmo neįsisavinamas, todėl nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje. Už cukrų saldesnis 300–500 kartų.
Sacharinui būdingas kartus poskonis, todėl jis neretai naudojamas maišytas su kitais saldikliais. Naudojamas buityje kaip cukraus pakaitalas bei gėrimų ir maisto pramonėje kaip saldiklis.[1] Europoje žymimas maisto priedo numeriu E954.
Istorija
Sacharinas buvo atrastas 1878 metais JAV chemikų Iros Remseno ir Konstantino Falbergo. 1885 m. Falbergo užpatentuotas kaip saldiklis ir pradėta komercinė gamyba.[2] Antro pasaulinio karo metais buvo dedamas į kareivių maisto davinius, nes buvo lengvesnis ir saldesnis už cukrų. Vėliau išpopuliarėjo kaip nekaloringas gaiviųjų gėrimų saldiklis.
Poveikis sveikatai
XX a. aštuntajame dešimtmetyje Kanadoje pasirodė su gyvūnais atliktų bandymų rezultatai, rodantys, kad sacharinas, vartojamas didelėmis dozėmis, gali sukelti vėžį. Tuo remiantis saldiklis buvo įtrauktas į galimai kenksmingų medžiagų sąrašą JAV. Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad maži sacharino kiekiai žmonių sveikatai nėra kenksmingi.[3]
Šiuo metu sacharinas leidžiamas naudoti daugelyje pasaulio šalių, yra patvirtintas PSO, JAV, ES institucijų. Europos maisto saugos tarnybos nustatyta priimtina per parą su maistu gaunama sacharino norma yra 5 mg vienam kūno masės kg.[4]
Šaltiniai
- ↑ Ruth Winter. A Consumer’s Dictionary of Food Additives, 7th Edition.Random House LLC, 2009, p. 762
- ↑ Richard L. Myers. The 100 Most Important Chemical Compounds: A Reference Guide. ABC-CLIO, 2007, p. 241
- ↑ Ruth Winter. A Consumer’s Dictionary of Food Additives, 7th Edition.Random House LLC, 2009, p. 763-4
- ↑ Saccharin, International Sweeteners Association